Publikos garbinama Kristina Kazlauskaitė: „Kai jau myliu – tai labai smarkiai“
„Jaunystėje dėstytoja man sakydavo: „Būna žmonių, kuriuos reikia pastumti, o būna lekiančių kaip laukiniai arkliai – juos reikia pristabdyti.“ Tai mane, kaip tą putojantį arklį, visą gyvenimą reikėjo stabdyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako aktorė Kristina KAZLAUSKAITĖ. Ji ir šiandien filmuojasi televizijoje, imasi režisūros, koncertuoja – kur jau ją sustabdysi!
„Įeiti į vaidmenį nelengva, bet kai jau įlendu – viskas, nebenoriu išlįsti. Pamirštu visas bėdas, aplinka nebeegzistuoja... Sunkiausiais gyvenimo etapais teatras mane gelbėdavo: panerdavau į vaidmenį lyg į hipnozę, net nebenorėdavau grįžti į realybę. Teatras buvo mano terapija, slėptuvė“, – atvirauj / Justina Petrauskaitė nuotr.
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A
Geltoni lapai, nukloję kelią į Kristinos vienaukštį mūrinį namą netoli ežero, suteikia dar daugiau jaukumo. Ant nerta staltiese uždengto stalo garuoja kava („Du puodeliai per dieną – ne daugiau. O kadaise teatre, pamenu, kibirais ją gerdavom“), pūpso saldainiai, o lagaminas jau sukrautas – rytoj ponia skrenda į Paryžių.
„Paryžiuje esu buvusi, bet vis – su gastrolėmis. Šįkart važiuojame trys padružkės – tik savo malonumui, – džiaugiasi aktorė. – Bilietai į muziejus ir parodas jau nupirkti, o net jei ir nebūtų – man nekiltų klausimo, ką Paryžiuje veikti. Aš ten galiu kad ir visą dieną ant tilto pasirėmusi stovėti ir žiūrėti, kaip upe laiveliai plaukia.“
