Kai situacija „ten“ netenkina

Mėnesinės / Vida Press nuotr.
Mėnesinės / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Apsilankiusios pas ginekologą moterys dažniausiai klausia apie įvairias lytinių organų bėdas, prašo, kad atliktų tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų ar gimdos kaklelio vėžio. Kol kas reta kuri išdrįsta kalbėti apie savo lytinių organų išvaizdą, prisipažinti, kad nejaučia orgazmo ar sulaukia komentarų iš mylimo partnerio, kad jos „viduje“ kitaip, nei buvo anksčiau, todėl jis patiria mažiau malonumo. Viso to pasekmė – ne tik nesklandus intymus gyvenimas, bet ir nedarnūs santykiai.

Turbūt ne visada pagalvojame, kad dėl tokių problemų galima kreiptis į ginekologą. Kartais būtent jis, o ne psichologas ar psichoterapeutas padeda pagerinti braškančius santykius. Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė sako, kad moterys, dažnai to nežinodamos, dešimtmečius kenčia dėl nevisaverčio intymaus gyvenimo, nors užtektų tiesiog atvirai pasikalbėti su savo gydytoju.

Jei paklaustume psichologų, jie tikrai patvirtintų ne kartą iš besiskiriančių porų girdėję istorijų, kai, regis, santykiuose lyg ir nieko netrūksta, tačiau nesklandumai miegamajame – neišvengiami. Ilgą laiką buvo manoma, kad priežastys glūdi žmogaus psichologijoje. Sakote, kad kartais jų reikia ieškoti visiškai kitur?

Gana dažnai nesklandžių intymių santykių priežastys būna anatominės ir fiziologinės – jas paprastai nesunkiai gali išspręsti medikai. Kartais tam neprireikia net pusvalandžio, o džiaugsmas, pasitenkinimas ilgam grįžta ne tik į poros miegamąjį, bet ir kasdienį gyvenimą. Juk kai žmonės nepatenkinti savo intymiu gyvenimu, tai matyti iš jų bendravimo.

Bėgant metams mūsų veidai ar rankos raukšlėjasi, nes senstame. Natūralu, kad sensta ne tik šios kūno dalys, bet ir lytiniai organai: jie glemba, praranda savo formą, anatomiją pakeičia nėštumai ir gimdymai.

Makštis ir tarpvietės sritis turi daug nervinių skaidulų, jos atlieka svarbų vaidmenį siekiant moters ir vyro lytinio pasitenkinimo. Po traumų, chirurginių intervencijų ir plyšus tarpvietei audiniai randėja, pasidaro nebe tokie elastingi ir jautrūs. Dėl amžiaus ir gimdymų įtakos dubens ir makšties raumenyse įvyksta pokyčių: tonusas mažėja, raumenys glemba, nyksta jų stangrumas ir makšties atraminiai mechanizmai, kartu sumažėja ir seksualinis jautrumas. Kai kurias moteris tiek kasdieniame gyvenime, tiek intymių santykių metu gali varginti šlapimo nelaikymas ar dujų kaupimasis. Dėl to diskomfortą patiria abu partneriai.

Kartais moteris vargina makšties sausumas, per didelės arba per mažos lytinės lūpos. Ir tai gali būti ne tik estetinės, bet ir su sveikata, sveiku seksualiniu gyvenimu susijusios problemos. Tarkim, per didelės mažosios lūpos gali trukdyti intymiems santykiams.

Kokių yra sprendimų, kokios procedūros atliekamos tokioms moterims?

Minėtoms problemoms spręsti pasitelkiamos įvairios estetinės ginekologijos procedūros: lytinių lūpų korekcija, G taško augmentacija, intymios zonos atjauninimas. Moterims gali būti suleidžiama hialurono rūgštimi arba trombocitais papildytos plazmos preparatų, makšties sienelės gali būti sutvirtinamos naudojant CO2 lazerį. Pavyzdžiui, pastaroji vos 15 minučių trunkanti procedūra rekomenduojama moterims, kurioms po trečio ar ketvirto (pasitaiko, kad ir po antro) gimdymo reikia susiaurinti makštį arba kurios kenčia nuo makšties vidinių audinių suglebimo ir patiria įtampą dėl šlapimo nelaikymo. Šios estetinės ginekologijos procedūros gali būti atliekamos moterims nuo 25 iki 70 metų amžiaus.

Įžengus į penktą dešimtmetį prasideda geriausias laikas. Profesiniame gyvenime viskas jau sudėliota, vaikai užauginti, nebereikia jaudintis dėl neplanuoto nėštumo.

Tai gana nauja, maždaug dešimtmetį gyvuojanti sritis visame pasaulyje, sparčiai žengianti į priekį. Natūralu – juk moterys nori kokybiškai gyventi ir būdamos dvidešimties, ir penkiasdešimties. Aš kaip tik sakau, kad įžengus į penktą dešimtmetį prasideda geriausias laikas. Profesiniame gyvenime viskas jau sudėliota, vaikai užauginti, nebereikia jaudintis dėl neplanuoto nėštumo. Ar gali būti geresnis laikas mėgautis gyvenimu?

Moteriai, kuri ryžtasi estetinės ginekologijos procedūrai, labai svarbu įvertinti mediko patirtį ir kompetenciją. Net ir atliekant neinvazines procedūras gydytojas privalo nuodugniai peržvelgti moters sveikatos istoriją, išsiaiškinti priežastis, dėl kurių ji nori šio gydymo, kokie yra jos lūkesčiai, aptarti gydymo eigą, paaiškinti, ko galima tikėtis po procedūros. Taip pat būtina atlikti sveikatos patikrinimą, gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, įsitikinti, ar moteris nesilaukia, o kartais prireikia ir ultragarso tyrimo.

Estetinė ginekologija yra gana naujas terminas visame pasaulyje?

Taip, norėtųsi, kad ateinanti nauja medikų karta ne tik įgytų žinių apie ligas, reprodukcinę moters funkciją, bet ir atsigręžtų į jos psichologines problemas, susijusias su fiziologija. Gal kai kam pasirodys, kad tai tiesiog nereikalingas užsiėmimas, tačiau man norisi sulaužyti mūsų visuomenėje egzistuojančius tabu ir garsiai kalbėti apie stigmas, apie kurias moterys nedrąsiai prasitaria mano kabinete.

Daug metų kasdien bendraudama su moterimis stebėjau, su kokiomis problemomis jos susiduria, mačiau, kad yra tokių, kurių mūsų šalyje niekas nesprendžia, o moterims jos trukdo gyventi. Fiziologinės bėdos sukelia psichologinių – taip patenkama į užburtą ratą.

Estetinė ginekologija ne tik padeda sukurti grožį – pirmiausia sugrąžina moteriai visavertį gyvenimą. Gaila, kad ne visi medikai mūsų šalyje pasiruošę kalbėti ir konsultuoti seksualinės sveikatos klausimais. Juk lytinė sveikata ir aktyvumas siekiant malonumo yra gyvenimo kokybę apibrėžiantys faktoriai, liudijantys tiek apie vyro, tiek apie moters socialinę gerovę.

Minėjote, kad moters fizinė sveikata glaudžiai susijusi su psichologine: įveikus fiziologines problemas, pagerėja santykiai su partneriu. Bet ar nebuvo jūsų praktikoje atvirkštinio proceso, kai moteris nori spręsti intymiausias bėdas, tačiau matote, kad pirmiausia jai reikėtų sutvarkyti santykius?

Aišku, kad kreipiasi ir tokių pacienčių, kurias apžiūrėjusi nematau jokių didelių fiziologinių pakitimų ir nežinau, kuo galėčiau padėti. Tada siunčiu pas savo kolegę psichologę. Kartais jos, o ne mano pagalba būna reikalingesnė.

Kaip tik nemažai moterų „tempia gumą“, nesiryžta kreiptis dėl jas kankinančių bėdų, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo, skausmingų lytinių santykių, makšties sausumo. Dažna priežastis – operacijos baimė. Tačiau per pastaruosius metus medicinoje įvyko daug pokyčių, dėl naujų technologijų klasikinių operacijų atliekama gerokai mažiau, o ir jos daromos tik naudojant minimalią invaziją. Šiais laikais daugybė priemonių padeda išvengti operacinio gydymo.

Svarbiausia, kad moterys pokyčiams ryžtųsi dėl savęs, o ne dėl kitų. Nors mano praktikoje buvo atvejis, kai atėjo vyras, nešinas didele puokšte gėlių: „Nežinau, ką padarėte mano žmonai, bet viskas „ten“ dabar yra kitaip...“