Kaip amžius ir hormonai veikia svorį?

Niekam ne paslaptis, kad viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių kaupiasi antsvoris ir sunku jo atsikratyti – hormonų veikla. Tiksliau, medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyros sutrikimas. Taigi jei papildomi kilogramai kaupiasi itin sparčiai ir nepavyksta atsikratyti jų net pakeitus mitybą, galbūt derėtų apsilankyti pas endokrinologą.

Kodėl tunkame

Mokslui žinoma daug veiksnių, turinčių įtakos žmogaus kūno svoriui. Žinoma, tarp jų yra persivalgymas, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, stresai, paveldėjimas, tačiau labai svarbus ir hormonų, dalyvaujančių metabolizmo (medžiagų apykaitos) procese, vaidmuo. Jeigu suprastume šių hormonų veikimo principus, galėtume lengviau išlaikyti optimalią kūno masę.

Plačiai paplitusi nuomonė, esą nepageidautini riebalai kaupiasi dėl to, kad su maistu gauname daugiau energijos nei jos išeikvojame, yra tiesa. Daugeliui peršasi logiška išvada: valgysiu mažiau, eikvosiu daugiau energijos ir lieknėsiu labai greitai. Bet... tai tik dalis tiesos. Organizmas – tarsi taupus šeimininkas: jeigu jam kartą buvo parodyta, kiek galima valgyti, jis atsimins tai visam laikui. Kai organizmas pradeda negauti įprasto maisto kiekio, jis nieko nelaukus įjungia „taupymo režimą“ ir ima kaupti maisto atsargas. Organizmas visais įmanomais būdais stengiasi grąžinti sau įprastą, komfortišką gausumo, kartais ir pertekliaus būseną. Šią programą vykdo hormonai – kiekvienos riebalinės kūno ląstelės gerovės „apsaugininkai“. Būtent hormonų veikiamas kyla apetitas, sulėtėja medžiagų apykaita ir riebalai keliauja tiesiai į „saugyklas“, t. y. tas kūno vietas, kurias mes vadiname probleminėmis – pilvą, klubus, šlaunis.

Išmanieji estrogenai

Dėl moteriškų hormonų mūsų figūros skiriasi nuo vyrų. Putni  krūtinė, apvalios šlaunys, pilvukas, mažesnis raumenynas, didesnis poodinis riebalų sluoksnis – taip gamtos sutvarkyta tam, kad susilauktume sveikų palikuonių, saugiai išnešiotume ir išmaitintume kūdikį.

Verta įsidėmėti svarbų mitybos principą: kuo daugiau metų, tuo mažiau maisto, o produktai turi būti tik kokybiški!

Su maisto pertekliumi gautus riebalus į „saugyklas“ padeda lytinis hormonas estrogenas. Beje, šis hormonas turi ir privalumų – jis greitina organizmo ląstelių atsinaujinimą, saugo odos jaunystę, plaukų gyvybingumą, blizgesį. Estrogenų veiklos pikas – apie keturiasdešimtuosius moters gyvenimo metus, ypač jei ji mėgsta daug, saldžiai ir riebiai pavalgyti. Štai kodėl sulaukusios šio amžiaus moterys pradeda akivaizdžiai pilnėti ir sulieknėti joms tampa vis sunkiau. Įrodyta, kad apkūnios moterys lengviau ištveria klimakterinį laikotarpį nei liesosios. Vadinasi, išmanusis organizmas kaupia jėgas ir visais būdais stengiasi palengvinti mūsų laukiančią dalią.

Kiti hormonai, veikiantys svorį

Leptinas. Hormonas, informuojantis smegenis apie sotumo jausmą. Leptinas reaguoja į riebalų kiekį ląstelėje – jei tas kiekis smarkiai sumažėja, mažėja ir leptinų koncentracija kraujyje, o tai sukelia alkio jausmą. Leptinas – puikus apetito reguliatorius sveikiems žmonėms. Tačiau būna, kad smegenys tarsi „apkursta“, jų receptoriai tampa nebejautrūs ir organizmas tiesiog nepajunta leptino poveikio. Tuomet žmogus valgo bet kaip ir bet ko, sutrinka normali medžiagų apykaita, antsvoris auga kaip ant mielių.

Insulinas. Hormonas, kurį išskiria kasa, aktyviai dalyvauja riebalų apykaitoje. Be to, jis verčia raumenų ir riebalų ląsteles gaminti glikogeną, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Paprasčiau tariant, insulinas perteklinį cukrų organizme transformuoja į riebalus ir kaupia juos riebalų ląstelėse. Kai suvalgome daug saldumynų, insulino kiekis smarkiai padidėja, vadinasi, minėtoji transformacija vyksta ypač aktyviai, t. y. mikliai kaupiasi riebaliukai ties talija, pilvu, šlaunimis.

Tireoidiniai hormonai. Šie skydliaukės gaminami hormonai aktyviai dalyvauja skaidant riebalus. Kai organizme trūksta tireoidinių hormonų, gali pradėti vystytis hipotireozė – klinikinis sindromas, kurio vienas iš požymių – sparčiai didėjanti kūno masė. Kaip skatinti šių hormonų gamybą? Aprūpink organizmą jodu. Jo yra joduotojoje druskoje, kai kurių rūšių mineraliniame vandenyje, jūrų žuvyse, menkių kepenyse, jūros kopūstuose.

Somatotropinas. Šis hormonas, kurį gamina hipofizė, dažniausiai vadinamas augimo hormonu. Būtent dėl jo pertekliaus vaikai, paaugliai gali smarkiai ištįsti. Daili figūra taip pat nemažai priklauso nuo somatotropino kiekio moters organizme. Hormonas aktyviai dalyvauja baltymų sintezėje, formuoja raumenukus. Svarbu žinoti, kad somatotropinas gaminamas gilaus miego fazėje, taigi stenkis kuo geriau ir sveikiau išsimiegoti.

Kodėl sutrinka medžiagų apykaita

Dažniausiai dėl neišmanėliško požiūrio į maistą, dietas, apskritai mitybą. Jei turite rimtų bėdų dėl antsvorio, saviveikla geriau neužsiimti. Organizmas turi tobulą savireguliacijos mechanizmą, kurį galite greitai sugadinti maitindamasi nevertingais produktais, nereguliariai ar pernelyg dideliais (mažais) kiekiais. Netaisyklinga mityba neretai būna susijusi ir su emocine būkle, taigi labai svarbu išlaikyti teigiamą požiūrį į save, sureguliuoti savo santykius su aplinkiniais ir pasauliu, būti emociškai stabiliai.

Ar yra išeitis?

Svorį mesti būtina lėtai, ypač toms, kurios turi bėdų dėl sutrikusios insulino ar leptino veiklos. Geriausias būdas – derinti mažesnio kaloringumo valgiaraštį su saikingu, nealinančiu fiziniu krūviu. Taip organizmas įsitikins, kad neverta kaupti riebalų atsargų, nes grėsmingosios „juodos dienos“ niekada nebus. Kitaip tariant, reikia laikytis tokios nuostatos: „Nuo šiol aš visada taip maitinsiuosi ir tiek judėsiu.“ Ne tik taip galvoti, bet ir veikti. Organizmas tuomet lėtai, bet užtikrintai ir ilgam laikui ištirpdo riebalų sankaupas. Laikui bėgant susireguliuos hormonų veikla, tad išgirsti bei suprasti kūno siunčiamus ženklus bus žymiai lengviau.