Kaip darbas biure gadina jūsų sveikatą?
Galime mėgti savo darbą arba vargti vargelį. Jūsų biure gali būti ir jauku, ir nelabai.
Galbūt jūsų vadovybė ir rūpinasi komandos dvasia, švariu vandeniu ar net darbuotojų sveikata suteikiant papildomą draudimą, tačiau tai dar nereiškia, kad biure netyko jokie kiti pavojai jūsų sveikatai.
Tinklalapis www.chaskor.ru atskleidžia, kas žaloja mūsų sveikatą.
Sėdimo darbo pavojai
Daugelis yra girdėję, jog nejudrus gyvenimo būdas yra pavojingas, tačiau retas žino, kur slypi pavojai. Kaip lašantis vanduo ant akmens lėtai, bet užtikrintai suformuoja skylę, taip ir ilgalaikis sėdėjimas formuoja „skyles“ mūsų sveikatoje. Mažiausios problemos – nemalonūs pojūčiai kaklo ir juosmens srityse.
Tačiau ilgalaikis sėdėjimas padidina kaulų ir raumenų sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų, nutukimo, diabeto ir vėžio išsivystymo riziką, o tai gali baigtis netikėta mirtimi. Visos šios rizikos išlieka net ir tada, jeigu po darbo mes reguliariai sportuojame ir esame užkietėję sveiko gyvenimo būdo šalininkai.
Jeigu neišvengiamai turite daug sėdėti, Kornelio dizaino ir ekonomikos profesorius Alanas Hendžas rekomenduoja keisti statinę kūno padėtį kas 8 minutes ir daryti dviejų minučių pertraukas du kartus per valandą. Būtinai stebėkite laikyseną – įprotis sėdėti tiesia nugara gali tapti svaria profilaktine priemone prieš visą puokštę gresiančių susirgimų.
Ilgas kelias iki darbo
Tai ypač aktualu didesnių miestų gyventojams ar gyvenantiems priemiesčiuose. Medicininiai tyrimai parodė, kad jeigu iki darbo reikia automobiliu važiuoti daugiau nei 15 km, tai padidina cukraus ir cholesterolio lygį kraujyje.
Be to, ilgas kelias padidina riziką išsivystyti depresijai, didina nerimo lygį ir bendrą nepasitenkinimo gyvenimu lygį, nekalbant jau apie blogą miegą.
Sveikatos požiūriu, visuomeninis transportas taip pat ne mažiau kenksmingas. Britų mokslininkai nustatė, kad ilgiau kaip 30 minučių trunkančios kelionės į darbą neigiamai veikia pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
Liūdniausia, kad nuo to neapsaugoti net dviratininkai.
Biuro oras
Dažniausiai užterštumu kaltinamas blogas miestų oras, tačiau tyrimai rodo, kad oras patalpose gali būti labiau užterštas nei esantis lauke. Yra net toks terminas – „sergančio pastato sindromas“.
Mes įkvepiame mišinį ne pačių naudingiausių sveikatai dujų ir chemikalų, kuriuos gamina kondicionieriai, biuro technika ir t.t. Prie šio cheminio kokteilio drąsiai galime pridėti pavojingas bakterijas, pelėsio daleles ir dulkes, kurios patenka į mūsų plaučius, ypač jeigu niekas labai ir nesirūpina patalpų ekologija.
Biuro technika
Įprasti ir iš pirmo žvilgsnio visai nekalti kopijavimo aparatai yra potencialiai mirtinų ozono dujų šaltinis, jeigu taupote ar tingite laiku keisti filtrus.
Beje, net ir nedidelis ištrūkusių ozono dujų kiekis gali būti nemalonių pojūčių ir skausmo krūtinėje priežastimi.
Ta pati istorija ir su lazeriniais spausdintuvais. Be to, jie platina aplink save tonerio daleles, kurios tiesiogiai gali patekti į jūsų plaučius ir kraujotakos sistemą bei tapti kvėpavimo bei kitų ligų priežastimi.
Nenormuota darbo diena
Jeigu dirbate daugiau kaip 10 valandų per dieną, tikimybė susirgti angina ir patirti širdies priepuolį išauga 60 proc.
Tačiau tie, kurių darbas prasideda vakarais ir nakties metu, taip pat programuotojai, spaustuvių darbuotojai, žurnalistai, redaktoriai ir dizaineriai, kurie dar ir kankinami darbų atidavimo terminais, – turi didelę riziką susirgti antro tipo diabetu, širdies kraujagyslių ligomis ir vėžiu.
Harvardo universiteto mokslininkai dar 2009 m. nustatė, kad tie, kurie dėl darbo grafiko labai vėlai keliasi, turi mažesnį hormono leptino lygį. Jis atsakingas už apetito kontrolę. Ir didesnį kito hormono, kortizolio, lygį – tai streso hormonas.
Kol kas nežinoma, ar antsvorio ir nuolatinio streso grėsmė yra vienoda visiems vakarotojams ar, pavyzdžiui, „pelėdos“ nuo to apsaugotos? Galų gale, tiriant „vyturius“ ir „pelėdas“ nebuvo pastebėta, kad „pelėdos“ turėtų didesnį polinkį tukti.
Monitorius ir saulės šviesos stygius
Nuolatinis žiūrėjimas į monitorių gadina regėjimą, sukelia galvos skausmą ir provokuoja migrenos priepuolius. Dirbtinė šviesa sutrikdo vidinį laikrodį, paverčia jus mieguistu ir vangiu.
Vienas klinikinis tyrimas parodė, kad žmonės, priversti dirbti dirbtinio apšvietimo sąlygomis, miega vidutiniškai 46 minutėmis mažiau ir blogiau išsimiega lyginant su tais, kurie dirbo patalpose su normaliais langais.
Nuobodulys
Mirtinas nuobodulys – ne šiaip hiperbolė, o visai reali grėsmė. Londono universiteto tyrimai parodė, kad tie, kurie skundžiasi nuoboduliu, turi didesnę riziką mirti ankstyvame amžiuje nuo širdies kraujagyslių sistemos susirgimų ir insulto. Nuobodžiaujantys biurų darbuotojai turi daugiau šansų tapti nelaimingo atsitikimo darbe aukomis.
Klaviatūra ir pelė
„O kas su šitais negerai?“ – paklausite jūs. Gan daug kas. Blogiausia situacija yra su klaviatūra, kuri yra daugelio mūsų pagrindinis darbo įrankis.
Pirma, mikrobiologai nustatė, kad pagal kenksmingų bakterijų skaičių, seniai nevalyta klaviatūra prilygsta vonios kambariui, sujungtam su tualetu. Aišku, klaviatūra nėra vienintelis bakterijų šaltinis mūsų biuruose. Su ja gali konkuruoti durų rankenos, liftai, spausdintuvo klavišai, arbatinukas ir draugiški rankų paspaudimai.
Antra, kuo daugiau jūs dirbate su klaviatūra, tuo didesnė rizika išsivystyti riešo kanalo sindromui. Pakankamai nemalonus ir skausmingas susirgimas gali baigtis nervų pažeidimu ir raumenų atrofija.
Kalbant apie pelę istorija panaši. Jeigu esate įpratę laikyti ją visą dieną toje pačioje vietoje ant stalo ir kilimėlio, tai gali tapti vadinamojo pasikartojančio krūvio traumos priežastimi.
Pasikartojančio krūvio trauma – tai raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimas, sukeltas daugkartinio tų pačių judesių atlikimo ar ilgalaikio buvimo toje pačioje pozoje. Dirbant su pele mes dažniausiai traumuojame delną, riešą, žąstą, petį, kaklą ir nugarą.
Madingos atviros erdvės
Atviro išplanavimo biurai labai madingi, tačiau sveikatos darbuotojams jie nesuteikia. Kuo daugiau žmonių yra atviroje teritorijoje, tuo didesniam skaičiui nedarbingumo dienų reikia nusiteikti.
Pasak danų mokslininkų atliktų tyrimų, atviro išplanavimo biuruose būna net 62 proc. daugiau sergančiųjų nei tradicinio išplanavimo biuruose.
Akivaizdu, kad mūsų sveikatą gadina ne tik darbas biure. Žmogus, deja, yra mirtingas. Tačiau mes galime apsaugoti save išlikdami budriais, laikydamiesi saugumo technikos reikalavimų bei patalpų ir įrangos eksplotavimo taisyklių.