Kaip išlavinti vidinį vertės jausmą?
Žengdamos moteriško sąmoningumo keliu visos ilgimės tos vidinės jėgos, kuri mus sustiprintų, taptų tvirtu pagrindu kasdienybėje, teiktų ramią užuovėją permainų laikais. Taip anksčiau ar vėliau mes iškeliame savivertės klausimą ir ieškome atsakymo į jį.
Intuityviai visos viduje nutuokiame, kad „mažai kas mus sustiprina labiau, nei savosios vertės pajautimas“ (rašytoja Caroline Myss). Moteriškumo psichologės Alenkos Rebulos teigimu, tik tvirtas savivertės jausmas moterį išties nuramina, sutaiko su savimi ir pasauliu.
Šį straipsnį skiriu visoms, ieškančioms būdų stiprinti savo vertės pajautimą. Jame pateikiu veiksmingą praktiką su detalia jos atlikimo instrukcija, kad visos norinčiosios jau šiandien galėtų patirti savęs lavinimo grožį ir galią.
Savivertė (kaip, beje, ir mes pačios) nuausta iš galybės spalvų ir atspalvių, susipinančių į vieną bendrą jausmų / minčių / nuostatų vaivorykštę. Ji išreiškia vidinę moters poziciją savo pačios atžvilgiu. Savivertei yra būdinga kisti, ji yra ugdoma ir priklauso nuo to, kiek šiltai ir giedrai mes gebame žvelgti į savo charakterį, gebėjimus, norus, patirtį, poreikius ir viską, iš ko susideda mūsų AŠ. Šis šiltų ir palankių jausmų sau pozicijos stiprinimas yra procesas, turintis savą dinamiką ir daugybę galimybių jį paveikti trokštama linkme.
Noriu pristatyti jums veiksmingą saviugdos būdą, padedantį stiprinti vidinį vertės pajautimą ir įpinti į jį naujų šviesių atspalvių, – dėkingumą sau.
Dėkingumas sau leidžia moteriai pajausti save kaip vertingą dalelę visatos paveiksle. Religinėse pasaulio tradicijose dėkingumas apskritai yra laikomas viena stipriausių sąmoningumo praktikų. Štai jo šventenybė Dalai Lama kartą yra pasakęs, kad jei žmonija turėtų tik vieną maldą, lai būna ji „Ačiū!”. To užteks, kad nušvistume. Anot benediktinų vienuolio ir rašytojo Anselmo Gruno, šiuolaikinių žmonių reikalavimai neišmatuojami, jiems įkyriai atrodo, kad jie vis per mažai gauna, tad dėkingumas yra reta ir brangi dvasinė vertybė, leidžianti pasaulį „pažinti kitoje šviesoje”.
Dėkingumas yra atviros širdies požymis. Jis nubunda tuomet, kuomet pradedame matyti dalykus, kuriuos turime, užuot dėmesį be paliovos telkusios į tai, ko mums stinga. Dėkingumas padeda išmokti vieną esminių gyvenimo pamokų – viskas, kas mums gyvenime duota, yra dovana.
Lygiai taip pat mes pačios esame dovana – sau, artimiesiems, pasauliui. Mūsų gyvenimas yra svarbus ir vertingas, kaip ir kiekvieno kito šios kūrinijos elemento. Visatoje nėra nė vieno atsitiktinio kūrinio, nė vienos nereikalingos detalės. Visa yra būtina, padeda mums augti individualiai ir visatos lygmeniu.
„Kiekvienos mūsų sieloje yra įspaustas individualus žemėlapis, vedantis mus į unikalias aplinkybes ir situacijas, kurios geriausiai padeda išreikšti žemėje Kūrėjo planą.“ (sąmoningumo mokytoja Debbie Ford). Niekas kitas negali padaryti to, ką darome mes, tiksliai taip, kaip darome mes, – visos esame unikalios. Kiekvienos mūsų indėlis yra labai svarbus – be jo visatos paveikslas nebus užpildytas, o mes nesijausime išbaigtos. Visata laukia, kol mes įteiksime save kaip dovaną pasauliui. Nuo to pasaulyje rasis daugiau pusiausvyros ir džiaugsmo.
Prisiminkite save, kai gaunate dovaną, netikėtai jus pasiekia džiaugsminga žinia, kitas jums padaro kažką gero. Juk pasijuntate dėkingos tam žmogui, nes vertinate tai, ką jis jums suteikė! Išmokusios vertinti tai, ką mes pačios suteikiam sau ir kitiems, mes palengva atveriame savo širdis džiaugsmui, išlaviname pasitenkinimą savimi, savo sprendimais, pasirinkimais, įgyvendintais norais, pasiekimais ir t. t. Pripažinusios pačios save, padėkodamos už savo indėlį į asmeninę ir pasaulio gerovę, palengva išmokstame branginti save, mus vis mažiau veikia kitų pripažinimas ar jo nebuvimas, pasijaučiame pakankamos sau.
Dėkingumas padės sustabdyti nesiliaujantį reikalavimų srautą mūsų pačių atžvilgiu, leisime sau atsikvėpti, nurimti.
Kai išmoksime pačios sau padėkoti, mūsų vertė palengva sugrįš į mūsų rankas ir širdis, išlaisvinsime save nuo besaikio lygiavimosi į kitus, o aplinkinius išvaduosime nuo mūsų įkyraus poreikio gauti patvirtinimą, kad esame vertingos. Dėkingumas padės sustabdyti nesiliaujantį reikalavimų srautą mūsų pačių atžvilgiu, leisime sau atsikvėpti, nurimti, pamatyti dalykus tokius, kokie jie yra iš tiesų. Taip palengva išmoksime jaustis vertingos sau, o po to – ir pasauliui.
KVIEČIU IŠBANDYTI! 21 dieną (anot neuromokslo, per šį laikotarpį smegenyse susiformuoja pakankamai naujų neuronų jungčių, kad išlavintume naują įprotį) siūlau atlikti dėkingumo sau ritualą. Tas pats neuromokslas teigia, kad veiksmingiau yra užsirašyti. Rekomenduoju į mielus užrašus surašyti bent 10 dalykų, už kuriuos dėkojate sau šiandien. Galite tą daryti vakare prieš miegą arba kitu jums patogiu metu, svarbu nepraleisti nė vienos dienos.
Nelaukite, kol pasieksite kažką ypatingo. Padėkokite už tai, kad leidote sau pasidžiaugti saule arba pasivaikščiojote gryname ore. Gal suvalgėte vieną saldainį vietoje trijų? Arba buvote nuoširdi ir pasakėte bendradarbei „ne“, kai tikrai norėjosi tą pasakyti? Gal užsirašėte į saviugdos sesiją ar nusipirkote knygą, suorganizavote vakarienę draugams, gatvėje nusišypsojote praeinančiam vaikui... Pastebėkite mažyčius žingsnelius, kuriais kuriate savo ir kitų gerovę.
Praktika padės sustiprinti šiltą požiūrį į save, suteiks džiaugsmo, pripildys gyvybinių jėgų. Po 21 dienos perskaitykite viską, ką užsirašėte. Įvertinkite savo pažangą. Užfiksuokite įžvalgas. Nuspręskite, ar norite tą tęsti. Kasdienius dėkingumo sau užrašus galite pildyti tol, kol pajausite, kad jau pakankamai prisipildėte šilto palankumo sau ir pasitenkinimo savu gyvenimu. Tai labai paprasta. Užtruksite 5–7 minutes per dieną, o gydantis ir stiprinantis poveikis jūsų sielai – garantuotas!
Išbandykite ir parašykite man, kaip jums sekasi. Stiprėjame, kai buriamės draugėn ir veikiame išvien. Nuoširdus moteriškas ryšys yra dar vienas veiksmingas būdas stiprinti savivertę. Būkime nuoširdžios, dėkokime ir pažinkime save kitoje šviesoje!
Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių galite rasti jos tinklaraštyje.