Kaip išsiskirti (ir nemirti iš skausmo)

Ir, kas ten žino, jei ir nelikti draugais, tai bent nebijoti susitikti gatvėje ar vakarėlyje ir nelaikyti kartu praleistų metų bausme? Žinoma, nedaug kas gali lengva širdimi surengti skyrybų pokylį – juk net nusprendus išsibėgioti dar ilgai atrodo, kad reikia bent kiek pakentėti, pasistengti ir viskas bus kaip anksčiau. Tik laiko neįmanoma atsukti – jūs pasikeitėte, jis pasikeitė, meilė praėjo. Galų gale ne su kiekvienu geru žmogumi norisi ir galima gyventi po vienu stogu. Tačiau net pripažįstant visus šituos argumentus širdis nerimsta ir kaltina, kaltina, kaltina... Ką gi, jai teks susiimti ir paklausyti proto argumentų. O ir jums pačiai nepakenks struktūrizuoti mintis. Vienas iš variantų – kiek sudėtingesnis nei paprastas privalumų ir trūkumų sąrašas – nubraižyti ir užpildyti vadinamąjį Dekarto kvadratą.

Perfekcionisčių metodas

Sakoma, kad jį sugalvojo ne kas kitas, o prancūzų filosofas ir matematikas Rene Descartesas – tas pats, kuris tikino, jog mąstau – vadinasi, egzistuoju. Bet kad ir kieno tai būtų idėja, praktiškai ji veikia geriau nei spiritizmo seansas. Juolab jums tereikės popieriaus ir rašiklio. Jokių sudėtingų figūrų piešti neteks – pakaks padalyti lapą į keturias dalis (galima tiesiog paimti keturis popieriaus lapus) ir kiekvienoje iš jų užrašyti po klausimą:

• kas bus, jei aš nesiskirsiu?
• kas bus, jei aš išsiskirsiu?
• ko nebus, jei aš nesiskirsiu?
• ko nebus, jei aš išsiskirsiu?

Rašykit tiek variantų, kiek užteks kantrybės. Šimtas atsakymų? Ne, visai ne per daug. Juk kalbama apie išties svarbų sprendimą, turėsiantį įtakos ne vien jūsų ateičiai.

Sakykim, kas bus, jei nesiskirsite? Tarpusavio nesantaika didės arba kaupsis tylus nepasitenkinimas. Jūs ir toliau pyksitės (variantas – nesikalbėsite ištisomis dienomis). Vaikai, mylintys ir mamą, ir tėtį, kentės dėl judviejų nesutarimų. Gerieji laikotarpiai trumpės, o krizės tęsis vis ilgiau.

Kas bus, jei išsiskirsite? Trūks žmogaus, prie kurio pripratote. Reikės ieškoti kitos gyvenamosios vietos, didesnių pajamų, antros mašinos. Teks pasakoti pažįstamiems apie skyrybas, pakeisti statusą feisbuke (na, taip, tai irgi problema).

Ko nebus, jei išsiskirsite? Galbūt nebeturėsite kelionių kompaniono. Prarasite galimybę ilsėtis sodyboje, priklausančioje jo draugams. Jis nebevežios vaiko į mokyklą ir nebežais su juo „Minecraft“. Pasiims šunį. Nebeiškvies santechniko užsikimšus plautuvei.

Ko nebus, jei nesiskirsite? Šanso atrasti naują meilę. Progos dar kartą apsirengti baltą suknelę. Galimybės pagaliau gyventi ramiai, vienai ir su niekuo nederinti sprendimų.

Principą supratote? Kuo daugiau atsakymų į kiekvieną klausimą, tuo lengviau apsispręsti. Nes gali paaiškėti, kad nuostoliai išsiskyrus kur kas mažesni nei pelnas. Ir pati nustebsite, kodėl vis dar esate to vyro žmona – negi tik iš inercijos ir įpratimo?! Padeda pats veiksmas – skrupulingai pildyti grafas ir skirstyti argumentus už ir prieš.

Piniginis klausimas

Susidėliojus jausmų prioritetus, anksčiau ar vėliau kyla klausimas – o kaip reikės mokėti už būstą, vaikų būrelius, vasaros stovyklas, pirkti maistą, remontuoti automobilį? Kur išvis jūs gyvensite – ar liksite tame pačiame bute, ar jį reikės parduoti ir ieškotis mažesnio, o galbūt nuomotis? Jei sutuoktinis iki šiol mokėjo būsto paskolą ir apmokėdavo kitus stambius pirkinius – ar dabar pati pajėgsite uždirbti pakankamai? O gal pradžioje reikia sukaupti finansinę pagalvę bent pusmečiui ir tik tada ryžtingai nutraukti santykius? Na, taip, skyrybas irgi reikia planuoti. Juk vedybas planavote! Ne? Pradėti niekada nevėlu.

Vaikai nebūna buvusieji, bet kartais būna mylimi tol, kol mylima jų motina...

Vaikai greičiausiai gaus alimentus. Tačiau tie pinigai vargu ar bus tokie svarūs, kad visavertiškai papildytų šeimos biudžetą, iš kurio staiga dings vieno suaugusiojo indėlis. Be to, net geri vyrai, atsidūrę krizėje (o skyrybos – ypač moters iniciatyva – visada krizė), gali neatsispirti pagundai padaryti viską, kad nubaustų jus finansiškai. Vaikai nebūna buvusieji, bet kartais būna mylimi tol, kol mylima jų motina... Taigi verčiau kliautis tik savimi: jei buvęs vyras nesumažins piniginio davinio – galėsite pasidžiaugti. Jei sumažins – vėlgi, jūs vis dar turėsite save.

Gal dar yra laiko pakeisti darbą, susirasti papildomą, priimti daugiau klientų, populiarinti savo teikiamas paslaugas? Verta paskaičiuoti, kada dažnai sergantis mažylis išaugs savo vaikiškas ligas – vadinasi, nebereikės nedarbingumo lapelio, kas pridės jums šansų darbo rinkoje. Žodžiu, privalote padaryti ką nors, kad savų pinigų būtų daugiau. Įsigilinus į karjeros reikalus esama šansų, kad ir skyrybų problema nebebus tokia skausminga, – tiesiog dėmesys savaime nukryps kitur ir santykių tema nebebus tokia aktuali. Tai jums tik į naudą: taip lengviau nuspręsti šaltai ir be aistros.

Bet kuriuo atveju jums reikalingas konkretus atsakymas į klausimą, ar pajėgsite pragyventi su vaiku (ar vaikais), tačiau be vyro paramos. Kuo aiškiau dėliojamas planas, tuo labiau mąžta baimė skirtis. Žinoma, kalbama apie situaciją, kai gyvenimo, o dabar ir skyrybų partneris – adekvatus žmogus. Nuo kitokio – alkoholiko, narkomano, smurtautojo – reikia bėgti nesižvalgant ir daug neplanuojant. Paplanuosite tada, kai išgyvensite.

Be plano irgi galima – krūva pasaulinės literatūros ir kino meno siužetų remiasi būtent spontaniškais žingsniais. Bet gerą pabaigą herojams garantuoja scenaristų valia, o gyvenime viskas kur kas primityviau ir liūdniau: kai trenkusi durimis herojė išeina pas mamą, ten retai kada laukia milijonierius su prabangiu automobiliu. Kur kas dažniau – konfliktai su ta pačia mama (gyvybinės erdvės stoka gadina visus), priekaištai, pinigų stoka. Ir ne taip retai tenka atsiprašyti vyro, nuo kurio bėgta. Ir neišvengiamai jis gauna leidimą elgtis dar bjauriau. Juk žmona jau parodė, kad net išeiti ji nesugeba. Tai ko čia drovėtis?!

Sukurti atoveiksmį

Turbūt daugelis susidūrė su paradoksu, kai žmonės metų metus gyvena kartu – mylėdami nebe vienas kitą, o geriausiu atveju praeities meilės šešėlį, jausdami atsakomybę dėl vaikų, susaistyti kone broliškais ir seseriškais, bet ne aistros ryšiais. Kartu – sunku, išsiskirti neišeina, nes vis dar plyksteli ta paslaptinga liepsna, kadaise susiejusi judu du. Ir primenanti, kodėl jūs atidavėte ranką, širdį ir kūną būtent šitam vyriškiui.

Atsakykite sau, kuris jo bruožas ar ypatybė jus labiausiai žavi. Ir... pakeiskite juos savo galvoje. Pavyzdys paprastas: sakykim, vilioja jo kvapas. Dėl Dievo, nebedovanokite jam švenčių proga mėgstamo aromato – verčiau nupirkite jus labiausiai erzinančius kvepalus. Nė neįsivaizduojate, kiek gali pakeisti kvapas, įgavęs ne tą niuansą. O svarbiausia – jūs negalite šito kontroliuoti. Antibiotikai irgi gydo be jūsų valios pastangų – todėl, kad naikina mikrobus arba slopina jų augimą ir dauginimąsi.

Jus sieja bendras laisvalaikis? Susiraskite draugų – kad ir socialiniame tinkle (draugų! ne mylimųjų) – su kuriais galėtumėte daryti tą patį ir nepriklausyti nuo vyro.

Jūsų užduotis – siūlas po siūlo, virvutė po virvutės išpinti lyną, kuris tiek metų laiko jus pririštą prie šito vyriškio.

Alpstate nuo baltų marškinių, kuriuos jis vilki? Pamažu pakeiskite garderobą – vietoj sniego baltumo klasikinių marškinių tegu atsiranda, tarkim, ryškūs polo marškinėliai. Kol pamatysite savo akyse visai kitokį vyrą – ne tokį, koks jums patinka.

Principas aiškus? Jūsų užduotis – siūlas po siūlo, virvutė po virvutės išpinti lyną, kuris tiek metų laiko jus pririštą prie šito vyriškio. Ir po truputį apipinti tomis virvelėmis kitus žmones arba tiesiog palikti jas laisvas. Tačiau, norint tai padaryti, reikia suprasti, kad jis egzistuoja.

Nepamirškite padėkoti – jei ne žodžiais, tai bent mintimis, bet iš visos širdies – vyrui už visą tą gerą, kas tarp jūsų buvo. Ir atsiprašyti už tą blogą, ką galbūt nenoromis jam padarėte. Ir pati nuoširdžiai atleiskite – taip elgiasi civilizuoti žmonės. Ar tikite, ar netikite energijos dėsniais – kokia prasmė nerti į naują gyvenimo etapą nepabaigus senojo.

Psichologai irgi perspėja: neverta vos atsisveikinus su vienu vyru pulti ieškoti kito. Didelė tikimybė, kad tas, kitas, ne per daug skirsis nuo ankstesnio. Geriau išnaudokite tą laiką saviugdai, karjerai, vaikams, kelionėms. Pakilkite gyvenimo hierarchijos kopėčiomis – kad drąsiai galėtumėte leisti sau keliauti pirmąja klase ir žaisti aukštesnėje lygoje. Galbūt tam prireiks kelių mėnesių, galbūt – metų. Bet jei nenorite lipti ant to paties grėblio ir mėginti statyti naujos santuokos ant senosios likučių, keistis teks. Ir ieškoti naujos strategijos, nes senoji išsisėmė. Kartu su ana meile.