Dirvinis asiūklis – vienas pikčiausių augalų, daržininkų paprasčiausiai vadinamas piktžole. Jis įkyriai braunasi į lysves, gėlynus ir kovojant su juo kartais nusvyra rankos.
Maždaug nuo gegužės vidurio dirvinis asiūklis įvairiose sodo vietose ima leisti ūglius su sporomis. Tai piktas augalas, nes iš dirvos jis paima visą drėgmę, nepalikdamas jos šalia augantiems, tuo pačiu nuskurdina dirvą. Kaip su juo kovoti? Kaip neleisti jam užkariauti jūsų lysvių? O gal visgi iš jo gali būti kažkokia nauda?
Dirvos paruošimo principai
Jeigu vykdomi rudeniniai ir pavasariniai žemės sukasimo darbai, tuomet šio augalo šaknys dar būna nedidelės ir išrinkti jas sudėtinga. Vėliau, kai augalas užauga, jo šaknys eina gilyn 40–60 cm, gali pasiekti ir metro gylį. Tad su kastuvu prieš dirvinį asiūklį nepakovosi.
Tinklalapis ogorod.ru pateikia pagrindines žemės paruošimo taisykles, kurios leis apsaugoti jūsų sklypą ir lysves nuo dirvinio asiūklio.
- Naudokite pirktinę žemę, durpes ar kitą kompostą, kuriuose nebūtų jokių augalų liekanų. Priešingu atveju, jūs patys pasėsite piktžoles savo sklype ir paskui jų atsikratyti bus labai sunku.
- Sukaskite dirvą ir pridėkite papildomų medžiagų, kad būtų sudarytos nepalankios sąlygos augti dirviniam asiūkliui. Dažniausiai naudojami kalcio turintys preparatai, pavyzdžiui, kalkės, pelenai, kreida, dolomitsmilčiai.
Pačiu populiariausiu kovos su dirviniu asiūkliu būdu laikomi dolomitsmilčiai; jie ne tik sumažina dirvos rūgštingumą, bet ir gerina dirvos struktūrą, praturtina ją magniu. Ir priešingai nei kalkes, dolomitsmilčius galima įterpti į dirvą bet kuriuo metų laiku.
Lentelėje pateikiamos apytikslės dolomitsmilčių įterpimo į dirvą dozės.
- Būkite nuoseklūs. Pirmais metais į dirvą įterpkite visą dozę trąšų, o antrais trečiais metais – ne daugiau pusės. Geriausia tą daryti pavasarį. Jeigu šią procedūrą kaitaliosite su jaunų dirvinio asiūklio stiebų išrovimu, tai po 3–4 metų galima visiškai atsikratyti šiuo augalu.
Preparatai prieš asiūklį
Dirvinis asiūklis yra sporinis augalas, todėl kovoti su juo pasitelkus raundapą beprasmiška. Rašoma, kad dirvinį asiūklį galima išnaikinti su didele doze stipraus herbicido iš glifosatų grupės. Tačiau panaudojus didelius kiekius tokių cheminių medžiagų, jie neišvengiamai lieka ne tik dirvoje, bet ir jūsų auginamuose daržovėse, uogose.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lauko gėlių žydėjimas ir klestėjimas: svarbiausios laistymo taisyklės
Geriau pasodinkite asiūkliui į kaimynystę kryžmažiedžių šeimos augalų, jis jų negali pakęsti. Tai būtų žiemkenčiai rapsai, baltos garstyčios, rėžiukai. Norint apsaugoti daržą nuo dirvinio asiūklio, nurinkus derlių į tuščias lysves sėkite šiuos augalus.
Gydomosios dirvinio asiūklio savybės
Iš vienos pusės, šis augalas piktžolė, kuri iš dirvos surenka azotą, kalį, fosforą ir kaupia jį savo „spygliukuose“. Iš kitos pusės, tai unikalus gydomasis augalas, kuriame yra gausybė vertingų medžiagų, taip pat silicio rūgšties, itin naudingos mūsų organizmams. Ji būtina geram skeletui, gleivinėms formuotis, gydo žaizdas ir kraujagyslių sienelių pažeidimus. Silicio junginiai, kurių yra dirviniame asiūklyje, užkerta kelią akmenų atsiradimui inkstuose. Tad dirvinis asiūklis, tiksliau, preparatai iš šio augalo, labai veiksmingi, kai sergate šlapinimosi takų ligomis.
Receptas. Norint pagaminti gydomąją arbatą iš dirvinio asiūklio, reikės 1–2 arbatinius šaukštelius džiovinto augalo užpilti 250 ml karšto vandens, leisti pritraukti 30 min. ir nukošti. Rekomenduojama per dieną išgerti iki 3 stiklinių tokios arbatos.
Akivaizdu, kad daugeliui daržininkų dirvinis asiūklis visuomet išliks piktžole. Todėl atidžiai tikrinkite atvežtinę žemę, tikrinkite dirvos rūgštingumą ir laiku išraukite „atsitiktinius“ asiūklius, kol jie nespėjo užkariauti viso jūsų daržo.