Kaip nenumirti per vakarėlį
Kitaip, nei mano tos, kurios retai į juos vaikšto, vakarėliai, ypač formalūs, – ne pramoga, o darbas. Ir, kaip bet kuriame darbe, esama strategijų ir technikų jam palengvinti.
Na, taip, vakarėlio strategiją kūrė net Bridžita Džouns (dvi minutės prisistatyti, pakalbėti apie orą, žygiuoti toliau). Bet iš tiesų daugiau ar mažiau dalykiniuose vakarėliuose (o ir visuose, kuriuose dalyvauja ne vien artimiausi draugai) veiksmas vyksta pagal tam tikras taisykles. Jas žinant, lengviau į juos susirengti ir atsispirti šiltos antklodės, karšto šokolado ir naujos „Jaunojo popiežiaus“ serijos vilionėms. Ir gal net pamėgti socializacijos kupiną gyvenimą. Juk jei tiek daug žvaigždžių ir šiaip garsių žmonių mėgsta juose linksmintis, pozuoti prie sienelės, megzti trumpalaikius ir trapius ryšius, išgirsti ir dalyti komplimentų, vadinasi, juose esama kažko žavaus.
Taigi aštuoni patarimai iš vakarėlių liūčių ir užkulisių bei žmogiškosios filosofijos žinovių, kaip gauti naudos ir džiaugsmo iš vakarėlių ir maksimaliai išnaudoti tiek viena, tiek kita. Galų gale, jei vakarėlis pasirodys nevykęs ar jums nepatiks, visada galima išeiti. Niekada nereikia būti ten, kur jums blogai. Nors net ir tuomet yra du variantai: dingti per šešiasdešimt sekundžių arba pamėginti paversti aplinką maksimaliai komfortiška.
1. Gerbkite šeimininkus
Net jei vakarėlis didelis. Net jei jūs patekote į jį atsitiktinai. Net jei jus kvietė firma, o ne konkretus žmogus. Vis tiek yra kokia nors gyva būtybė, kuri tai firmai atstovauja! Taigi su ja ir reikia pasisveikinti, jai ir reikia padėkoti už kvietimą – net nelaukiant vakarėlio pabaigos. Tiesiog prieikite ir būtinai pasakykite ką nors malonaus, tegul ir banalaus. Tiks frazės: „Ačiū už kvietimą, nekantriai jo laukiau.“, „Reginys nuostabus, tobulas darbas.“, „Kaip smagu, kad galėjau dalyvauti tokioje šventėje.“ Jei pasitaikys proga, palikite vizitinę kortelę.
Nesistenkite ateiti ir išeiti tylomis – kuklumas šioje srityje seniai nebe vertybė. Renginių organizatoriai sako, kad nėra blogesnių svečių už tuos, kurie žadėjo atvykti, bet nepasirodė. Arba atvyko, bet neprisistatė: jeigu niekas neužfiksavo, vadinasi, jų ir nebūta. Be to, jei į vakarėlį atvykote viena, dialogas su šeimininkais padės susipažinti su kitais svečiais – galų gale galima to paprašyti.
2. Susiraskite draugų
Taip – vienam vakarui. Į daugumą vakarėlių ar panašių renginių ponia kviečiama su ponu, tačiau kartais kvietimas būna vienam asmeniui ir, reikia pasakyti, tokia situacija išmuša iš vėžių net patyrusias vakarėlininkes (nekalbame apie žmones, kuriuos iš nuotraukų pažįsta visa Lietuva). Nebijokite žmonių – tiesiog prieikite prie kito vienišiaus ar vienišės (taip drąsiau), nusišypsokite ir pagirkite jo ar jos išvaizdą (rankinę, batelius) ar malonią povyzą. Prisipažinkite, kad nieko nepažįstate, ir paklauskite, ką čia veikia jūsų potenciali pašnekovė ar pašnekovas. Žinovai siūlo vengti klausimų apie darbą – neformalus pašnekesys neturi priminti dalykinio interviu. Visada suveikia klausimai apie kitus svečius („O, ar ten tikrai ponia X?“), pagiriamasis žodis plaukams ar lūpoms („Koks jūsų raudonos atspalvis ir kas jūsų plaukų stilistas?“).
3. Nenuvertinkite lengvo pokalbio
Lengvas pokalbis geriau nei sunki, reikšminga tyla, primenanti pakasynas.
To paties, kuris angliškai vadinamas „small-talk“ ir kurį nelabai pagarbiai ir nelabai tiksliai siūloma versti (tuščiu) šnekalu. Gal jis ir tuščias, bet moderniame gyvenime – būtinas. Amerikiečių ar britų, lavinančių šio šnekalo įgūdžius nuo Jane Austen laikų, nepralenksime, bet stengtis reikia. Galiausiai lengvas pokalbis geriau nei sunki, reikšminga tyla, primenanti pakasynas. Suraukta kakta – ne visada didelio proto požymis, o neįpareigojantis pokalbis apie naujas grožio tendencijas ar orą gali peraugti į rimtą diskusiją ir pažintį. Juk negali pripulti prie žmogaus ir tiesiai paklausti, ką jis mano apie Heideggerio filosofiją, Karbauskio santykius su kava ir ar jau metė gerti konjaką rytais! O po pirmųjų apuostomųjų sakinių galbūt bus pereita prie kitų temų.
4. Apmąstykite atsitraukimo kelią
Iš anksto apgalvokite, ką darysite, jei koks nuobodus pašnekovas užspaus jus kampe kalbomis apie politiką, religiją ar moralę (o, lengvas pokalbi, koks tu gėris!). Tikriau – ką sakysite. Jus išgelbės paprasta, bet užtikrinta frazė: „Buvo taip malonu su jumis apie tai pasišnekėti! Atsiprašau, bet, regis, turiu eiti.“ Arba: „Pasitaikius progai pratęsime, tačiau dabar man reikia eiti pasisveikinti su ponia X.“ Drąsiai sakykite bet kokį vardą ir ženkite pirmyn, kol jūsų mirtinai neužkalbėjo (iš kur kiekviename vakarėlyje atsiranda tokių tipų kolekcija?!). Kitos idėjos, padedančios pabėgti: „Man reikia pasiimti gėrimo.“, „Noriu pasižiūrėti, ar mano draugai jau atvyko.“, „Turiu nusiplauti rankas.“
5. Išjunkite telefoną
Arba palikite jį namie. Gali atrodyti, kad telefonas – idealus variantas savimi nepasitikintiems žmonėms: iš nuobodžios realiausios realybės visada galima pabėgti į virtualiąją. Bet susiformuoja ydingas uždaras ratas – panirusi į socialinius tinklus, dar labiau sumažinate šansą užmegzti gyvą pokalbį.
6. Įsigyvenkite į vaidmenį
Jus pakvietė, jūsų draugiją vertina, jus norėjo čia matyti – džiaukitės tuo.
Vakarėlis, kuriame dalyvaujate, ne pats linksmiausias jūsų gyvenime? Apsimeskite, kad yra kitaip. Pasaulyje, kuriame visi bamba ir skundžiasi, malonus elgesys tampa deficitine ir todėl gerai atlyginama vertybe. Geriausi Holivudo agentai moko savo naujas globotines būti malonias ir mielas, tai yra būti žmonėmis, su kuriais norisi bendrauti („Neskleiskite paskalų, nesikiškite į kitų reikalus, būkite geranoriška, dažniau šypsokitės negu raukite antakius, dažniau juokitės nei verkite“). Jums irgi pravers minėti principai! Jei kur nors nelabai patinka, o išeiti negalite, apsimeskite esanti tokia sužavėta, tarsi tai būtų nuostabiausias vakarėlis gyvenime. Jus pakvietė, jūsų draugiją vertina, jus norėjo čia matyti – džiaukitės tuo.
7. Pagalvokite apie kitus
Jei artėjantis vakarėlis jus vis dėlto gąsdina, pagalvokite apie tai, kad jūs – ne vieniša ir net ne originali. Kiti galbūt irgi jaučiasi neką geriau – juk matote tik tai, ką jie jums nori parodyti. Jie irgi greičiausiai nerimauja, nervinasi ir gal mielai liktų lovoje su Judeʼu Law. Dauguma žmonių, jei tik nėra profesionalūs vakarėlių lankytojai, jaučiasi nejaukiai artėdami prie restorano ar kavinės durų ir tiesdami kvietimą.
8. Būkite pasirengusi netikėtumams
Galimi netikėtumai ir yra viena iš priežasčių, gąsdinančių prieš vakarėlį (kad ir paprasčiausia situacija: o jei manęs nebus svečių sąraše?!). Nebus tai nebus – tuomet turėsite teisėtą priežastį į jį nebeiti arba kaip tik energingai padaryti viską, kad tik patektumėte į pažadėtąją žemę. Bet kuriuo atveju išmoksite ką nors nauja (ir gal net išsiaiškinsite apie save – pavyzdžiui, kad galite iškelti efektingą ir efektyvų skandalą). Ir niekas nežino, ką sutiksite atsidūrusi ten, kur ketinote. Ne veltui vienoje garsioje pasakoje yra frazė: „Tu važiuosi į puotą, Pelene.“
Keturi papildomi punktai
- Jei vakarėlyje esate viena, paimkite du gėrimus nuo padėklo ir pasiūlykite vieną viešniai ar svečiui, kurie taip pat atrodo vieniši. Ypač tinka kokteiliai ar nealkoholiniai gėrimai.
- Pasirūpinkite į akis krintančia aprangos detale: pasipuoškite sege, šaliku, skrybėlaite ar dar kuo nors, kas padėtų išskirti jus iš minios ir įsiminti jūsų išvaizdą ir vardą.
- Garantuokite komfortą: jei visą vakarą avėsite nepatogiais aukštakulniais, kančia neišvengiamai atsispindės jūsų veide ir žmonės tiesiog bijos jus užkalbinti.
- Geriausia kryptis judėti vakarėlyje, kuriame daug žmonių: įėjus pro duris – tiesiai iki patalpos galo ir atgal. Šitaip greičiausiai pamatysite visus reikiamus žmones.