Kaip nustoti skųstis ir pasijusti laimingesniems?

Laimingam žmogui būti nėra sudėtinga – tereikia turėti pakankamai savų, o ne kažkieno primestų tikslų, puoselėti gerus santykius su žmonėmis, neaukojant savo vidinės harmonijos. Bet ką daryti, norint nesijausti nelaimingam? Pasinaudokime šiais psichoterapeuto patarimais.

Tiesiog nuspręskite, kad VISKAS klostosi gerai

Visada lengviau atsiduoti liūdesiui, nei dėti pastangas, kad situacija pasikeistų. Apskritai žmonės vieni nuo kitų skiriasi savo sugebėjimu jaustis laimingais, tačiau yra tam tikrų faktorių, būdingų visai žmonijai: panašu, kad evoliucijos eigoje buvo daugiau palankių sąlygų vystytis neigiamoms emocijoms, nes jos didindavo išgyvenimo galimybes.

Baimė mus verčia bėgti arba kautis, pyktis gąsdina priešus ar konkurentus, liūdesys sukelia kitų gailestį... Tačiau gamta, pasirūpinusi mūsų išgyvenimu, pamiršo apie mūsų gyvenimo kokybę. Teigiamos emocijos ne tokios įvairios, ne tokios patvarios ir reikalaujančios daugiau energijos. Taigi, teks pasistengti!

Neleiskite sau ilgai liūdėti

Yra tikinčių, kad jei kažkam pasiskųsime, mūsų kančios palengvės. Tačiau yra atvirkščiai: nuolatiniai rypavimai, kad viskas tiek jūsų gyvenime, tiek valstybėje yra blogai, padaro mus aplinkybių auka: kuo labiau įsigiliname į savo bėdas, tuo ilgiau jaučiamės nelaimingi. O blogiausia, kad ilgainiui imame jaustis nelaimingi ne dėl vienos kokios nors aplinkybės, o dėl visko – sakome, kad gyvenimas nenusisekė ir pasmerkiame save nuolatinėms neigiamoms emocijoms, kurios gali virsti depresija.

Kuo labiau nesiseka, tuo daugiau skirkite dėmesio sau

Banalu? Taip, bet tūkstančiai žmonių elgiasi priešingai. Dauguma kenčiančių nuo nerimo ir depresijos tiesiog pamiršta save, nustoja matytis su draugais, užmeta pomėgius, nebekreipia dėmesio į išvaizdą, tačiau nuo to savijauta tik prastėja. Jie užsidaro užburtame rate.

Taip, kai jaučiamės bjauriai, sunku užsiimti mėgstama veikla, tačiau prisiverskite. Neapsigaukite: kai mums blogai, mėgstamų užsiėmimų tikslas – ne iškart padaryti mus laimingus, o sutrukdyti depresyviai būsenai mus užvaldyti.

Venkite perfekcionizmo ir nesistenkite tapti laimingi tuoj pat

Laimės paieškos neturėtų tapti įkyria būsena – tai tiesiog kiekvieno žmogaus teisė: būti laimingam. Todėl nesistenkite pernelyg atkakliai... Mes negalime išvengti bėdų, problemų ar sunkumų, tačiau galime nustoti jų bijoti ir net išspausti iš jų naudos.

Jaustis liūdnam ar nelaimingam – mūsų egzistencijos dalis, ir tai kartais gali turėti pozityvių pasekmių – pavyzdžiui, įsigilinti į save, priversti pagalvoti, ar teisingai gyvename, ar tikrai tai, ko vaikomės, yra labai svarbu.

Mėgaukitės laimės akimirkomis

Pats geriausiais ginklas kovojant su apėmusiu liūdesiu ir nusivylimu – išgauti kuo daugiau malonumo iš mažiausių laimės akimirkų, kurias mums dovanoja likimas. Ir pasistengti tas akimirkas sustiprinti, suteikti joms ryškių, įsimintinų spalvų.

Bėdų ar ligų galbūt nepavyks išvengti, bet jas išgyvensite daug lengviau. Lengva pasakyti, tik sunku padaryti? Bet prisiminkime patį seniausią ir patį išmintingiausią senovės filosofų patarimą: „Carpe diem“ – džiaukimės šia diena ir visa širdimi išgyvenkime gražiausius jos momentus.

Neužsiciklinkite ties rūpesčiais

Nerimas – tai ne pasaulio suvokimo būdas, o signalas, kad atkreiptume dėmesį į problemą.

Nuo nuolatinio nerimo kenčiančių žmonių tyrimai rodo, kad jie nuolat galvoje suka mintis apie nemalonumus. Nerimas – tai ne pasaulio suvokimo būdas, o signalas, kad atkreiptume dėmesį į problemą.

Todėl viena iš psichoterapijos užduočių – išmokyti žmones priimti savo nelaimes ne kaip prakeiksmą, o kaip problemas, kurias galima išspręsti. Reikia savęs paklausti: kas yra faktai, o kas – tik mano interpretacijos ar lūkesčiai? Ar man padeda tai, kad nuolat nerimauju ir suku galvoje dramatiškus scenarijus? Kokia tikimybė, kad pats dramatiškiausias scenarijus pasitvirtins?

Nemaitinkime neigiamų emocijų

Dauguma mūsų bėdų kyla todėl, kad mūsų gyvenime pernelyg daug vietos užima taip vadinamos priešiškos emocijos – pyktis, pavydas, agresija. Dažniausiai jos iškyla todėl, kad mums tampa svarbiausia kažkam įrodyti savo tiesą, ieškoti kaltų, paaukojant visai tai beprasmei kovai galimybę jaustis ramiam ir laimingam. Tereikia suvokti, kad tokios emocijos pirmiausia pakenks ne kažkam kitam, o mums, taigi, reikia pagalvoti, kaip „persijungti“ į kitą veiklą.

Kitaip tariant, neigiamos emocijos kyla todėl, nes mes susireziname dėl kito žmogaus netobulumo. Tos emocijos mus verčia žvelgti į pasaulį ir jo gyventojus įtariai arba ciniškai. Taigi, geranoriškumo trūkumas visada signalizuoja apie tai, kad žmogus tiesiog nelaimingas...