Kaip oras lemia savijautą

Dar antikos gydytojai yra pastebėję, kad klimatas ir orų permainos turi didžiulės įtakos tiek psichinei, tiek fizinei mūsų sveikatai. Tik vieni keičiantis orui reaguojame labiau, o kiti nė nepastebime to, kas vyksta mūsų organizme. Nustatyta, kad oro permainoms kur kas jautresnės moterys ir rūkaliai, nes jų kraujagyslės dažniau būna susiaurėjusios, į vidaus organus priteka mažiau kraujo, todėl sunkiau pakelia slėgių kaitą (tai labiausiai veikia kraujotaką).  

Žinoma, sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą bei nuotaiką, sutrikdyti miegą. Keičiantis orui, neretam paūmėja lėtinės ligos, senos traumos, suka sąnarius ir skauda galvą. Anot medikų, stipriausiai į oro permainas reaguoja jautresnės psichikos žmonės, taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai keičiasi oro slėgis, pastariesiems ypač reikėtų pasisaugoti: nepervargti, neplanuoti ilgų varginančių kelionių ar svarbių susitikimų.

Ne visada orų permainos būna į bloga. Štai sausi, saulėti ir šilti orai palankūs sergantiesiems sąnarių ir stuburo ligomis – sušvelnėja simptomai, gerėja savijauta. Be to, moksliškai įrodyta, kad šviečiant saulei organizme mažiau išsiskiria „miego“ hormono melatonino, todėl jaučiamės aktyvesni ir darbingesni. Vėjuotas oras nepalankus į depresiją linkusiems žmonėms – gali sukelti nuotaikų kaitą, susijaudinimą, nepaaiškinamą nerimą. Būna sunku sutelkti dėmesį, nesinori dirbti. Šaltis skatina agresyvumą, konfliktiškumą. O prieš darganą gali be priežasties mausti pilvą, skaudėti skrandį, net sutrikti virškinimas.

Pastebėta, kad labiausiai savijautą lemia staigūs oro slėgio pokyčiai, kai staiga atvėsta arba atšyla ir pan. Kadangi organizmas geba prisitaikyti, įsivyravus karštam ar šaltam orui, apsipranta ir taip jautriai nereaguoja. Tačiau ir tos kelios kritinės dienos, kol oras keičiasi, gali gerokai apkartinti gyvenimą.   

Kaip veikia oro permainos

Staiga atvėsus orui, organizmas stengiasi išsaugoti kuo daugiau šilumos. Dėl to gali pakilti kraujospūdis, atsiranda insulto ar infarkto tikimybė. Taip pat silpsta imuninė sistema, didėja rizika susirgti peršalimo ligomis (sloga, sinusitu, bronchitu). Dažniausiai suka sąnarius, skauda galvą, ima mausti senus randus ir pan.

Kai staiga smarkiai šokteli oro temperatūra, kraujagyslės išsiplečia, kraujospūdis sumažėja. Smegenims ir vidaus organams ima stigti deguonies. Kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, išskiria mažiau hormonų. Dėl to jautresni žmonės jaučiasi pavargę, nedarbingi ir mieguisti. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos priepuolį, galvos skausmus, širdies ritmo sutrikimą. Kai kuriems tinsta galūnės ir t. t. Anot medikų, statistika byloja, kad per didelius karščius mirtingumas padidėja net 20–25 procentais.

Artėjant audrai, oras būna tarsi įelektrintas, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti veriantį galvos skausmą, neretai padažnėja pulsas, smarkiau plaka širdis. Keičiasi hormonų pusiausvyra, todėl kinta nuotaika, gali apnikti liūdesys ir apatija.

Dėl stipraus vėjo sumažėja drėgmės, organizme gaminasi daugiau adrenalino, pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas. Oro permainoms jautriems žmonėms tai gali sukelti astmos priepuolius, migreną. Kartais sutrinka kraujotaka, maudžia kaulus ir žaizdas.

Nukritus slėgiui, mažėja kraujospūdis, darosi sunkiau sutelkti dėmesį, stinga energijos, atrodo, tarsi traukia prie žemės. Vieniems žmonėms ima mausti senus randus, sugijusių lūžių vietas, kitus kamuoja reumatiniai skausmai, nes oda blogiau sugeria drėgmę ir yra ne tokia elastinga.

Ką daryti

• ♦ Jei esate jautrūs oro permainoms, keičiantis slėgiams, stenkitės nepervargti, gerai išsimiegoti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu.

• ♦ Lengvai pasimankštinkite, darykite tempimo pratimus, pasivaikščiokite (lengvas prakaitavimas, bet ne perkaitimas yra naudingas širdžiai ir kraujagyslėms). Kraujagysles teigiamai veikia ir kontrastinis dušas.
• ♦ Sveikai maitinkitės: pusryčiams rinkitės lengvai virškinimą maistą, į valgiaraštį įtraukite kuo daugiau produktų, turinčių magnio ir kalcio (jų gausu žalialapėse daržovėse, grūdų ir pieno produktuose, riešutuose, bananuose ir kt.), taip pat B grupės vitaminų.

• ♦ Jei smarkiai nukrito kraujospūdis, išgerkite stiprios kavos, žaliosios arbatos ar eleuterokokų tinktūros – stimuliuoja organizmą. Kraujospūdį didina ir tonizuoja apsiliejimas šaltu vandeniu, tempimo pratimai. Kraujotaką gerina ir ginkmedžių preparatai.

Jei gelia sąnarius

• ♦ Nuo sąnarių gėlos padeda specialūs tepalai nuo uždegimo ir skausmo. Veiksmingi arbatmedžių ar skausmą malšinantys eteriniai masažo aliejai. Jais kelis kartus per dieną įtrinkite skaudamą vietą. Ar tiesiog vakare pašildykite  šildykle.

Įsiskaudo galva

• ♦ Galvos skausmą sumažinsite masažuodama smilkinius bei kaklo raumenis. Ant smilkinių ir akių dėkite vėsius kompresus. Ypač tinka juos suvilgyti melisų, mėtų ekstraktu ar pipirmėčių aliejumi.
• ♦ Oro permainų simptomus slopina pirtis, vandens procedūros, pavyzdžiui, šilta vonia, aromatizuota 5 lašais eterinio rožių, rozmarinų ar mėtų aliejaus.
• ♦ Neklausykite garsios muzikos, nevalgykite fermentinio sūrio ir aštrių patiekalų, nes jose esančios medžiagos dirgina nervus. 

Apnikus blogai nuotaikai

• ♦ Keičiantis orams, jaučiatės sudirgusi ir prislėgta? Pavartokite jonažolių, kalendrų ar valerijonų nuoviro arba tinktūros (gerkite kelis kartus per dieną. Vartojant jonažoles, negalima degintis saulėje ar soliariume! Jas geriausia gerti vakare).
• ♦ Nuovargį kaip ranka nuims pagulėjus šiltoje vonioje su eteriniu kadagių, geranijų, melisų ar bazilikų aliejumi (įlašinkite 5 lašiukus).
• ♦ Atsipalaiduoti padeda meditacija, joga, relaksacinė muzika. Naudinga važinėti dviračiu, plaukioti. Bet koks sportas atpalaiduoja ir mažina įtampą. Jusite tik sveiką nuovargį, todėl miegosite kūdikio miegu.