Tiek prirašyta, kaip atsispirti viršininko ar viršininkės terorui biure ir apskritai pastatyti jį ar ją į vietą. Bet gali būti, kad netikėtas žingsnis – padėti bosui ir gal net pamilti jį – yra išmintingas karjeros sprendimas.
Viršininkui ar viršininkei svarbu ne lytis, bet statusas, juolab apie meilę kalbame be erotinio konteksto. O netikėti žingsniai ir nepraminti keliai gali privesti prie netikėto rezultato (jei norite gauti tai, ko niekada neturėjote, teks daryti tai, ko niekada nedarėte). Kol kolegos eikvoja išteklius beprasmei kovai, jūs: a) nepatiriate dvasinio diskomforto; b) sutaupote jėgų: jas galite panaudoti darbui arba karjerai.
Paaukštinimai, premijos ir kitos gėrybės dažnai priklauso nuo to, kaip jūs sugebate valdyti savo viršininką, o ne nuo to, kaip gerai jis vadovauja jums.
Kalbame ne apie buką pataikavimą – greičiau apie pastangas pakoreguoti požiūrį į bosą, gebėjimą manipuliuoti (vadinkime tai daryti įtaką žmonėms) ir būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Kaip sako verslo konsultantas ir tinklaraštininkas Geoffrey Jamesas, paaukštinimai, premijos ir kitos gėrybės dažnai priklauso nuo to, kaip jūs sugebate valdyti savo viršininką, o ne nuo to, kaip gerai jis vadovauja jums.
Skamba dviprasmiškai? Manote, Lietuvoje nėra tokių viršininkų? Tačiau verslo ir vadybos mados ateina iš Vakarų. Vadinasi, anksčiau ar vėliau reikės išmokti pamilti viršininkus (nekalbame apie neadekvačius žmones ir neadekvačias situacijas). Modernus biuras – ne karo laukas, o kaip teigia ekspertai, padėdamos bosui pasiekti sėkmę, jūs kilstelite jūsų tarpusavio santykius į naują pozityvų lygmenį. Tai galiausiai išeina į naudą ir jūsų karjerai, ir psichologinei savijautai.
Sunku pakeisti mąstyseną, sugadintą begalinių patarimų „atleisti savo bosą“, tačiau pasistengti verta. Talentas valdyti viršininką reikalingas, juk vis rečiau bet kuri iš mūsų dirba darbe iki pensijos. Profesinis gyvenimas spėriai keičiasi, atsiranda naujų darbo formų ir norėdamos išgyventi privalome labai energingai kontroliuoti, kaip klostosi mūsų karjera.
Esama teorijos, kad santykius su viršininku (ypač naujoje darbovietėje) reikia vertinti kaip akląjį pasimatymą. Eidamos susitikti su nepažįstamu vyriškiu, norite jį suprasti, padaryti jam įspūdį, patikti ir užmegzti tokius santykius, kurie būtų naudingi abiem. Bet pirmiausia – jums.
Nuo ko pradėti?
Visada – nuo savęs. Tai yra ugdyti pasitikėjimą savo jėgomis ir savivertės jausmą. Reikalinga gera psichologinė parengtis, kad galėtumėte iš savo pozicijų tvarkyti santykius su viršininkais ir konstruoti karjerą taip, kaip reikia jums.
Kryptis tradicinė – pradėti nuo rimto dvasinio ir psichologinio darbo su savuoju aš ir tada pereiti prie darbo su išoriniu pasauliu. Nepamirškite savo talentų ir jų nenuvertinkite (ypač pavojinga, kai savi nuopelnai menkinami viliantis, kad kiti paskubės už juos pagirti; patikėkite, šiame skubančiame pasaulyje niekas nebeturi tam laiko; tuos nuopelnus reikia parodyti ir dar besti į juos pirštu!). Tik ramiai ir oriai pasitikėdamos savimi turėsite pakankamai energijos taip pat užtikrintai žvelgti į pasaulį. Ne tik žvelgti, bet ir jame veikti. Taigi sužinoti savo stipriąsias puses ir jas išnaudoti – pirmas žingsnis į rezultatyvią bosų vadybą.
Pažinusios save, geriau suprasite ir savo vadovą. Kad ir kaip banaliai skambėtų, jis – irgi žmogus, turintis tikslų, motyvų ir veiklos metodų. Vėlgi nekalbame apie banalų garbėtrošką, norintį bet kokia kaina išsilaikyti užimame krėsle, – tokioje kontoroje jums ir taip nėra kas veikti.
Bent vieną parą įsivaizduokite save viršininko krėsle ir jo kailyje. Pastebėkite, ką jis daro visą dieną. Pamėginkite suprasti, kokie motyvai skatina jį veikti. Ar jis siekia būti pripažintas savo boso (kone kiekvienas vadovas irgi turi vadovą – ar kada apie tai susimąstėte?)? Kaip jis dirba? Ar vertina komandos dvasią? Pasistenkite ne tik girdėti, ką jis sako, bet ir matyti, kaip elgiasi, ir įvertinti, ar žodžiai skiriasi nuo darbų. Kam jis teikia pirmenybę? Kam skiria daugiausia laiko? Ar lengvai atleidžia žmones? Kuo tikslesnį psichologinį portretą susikursite, tuo bus lengviau.
Žinios – galios šaltinis
Pažindamos savo bosą, galėsite pasirinkti tinkamiausią bendravimo manierą ir kalbėti taip, kad jus išgirstų. Dėl visa ko – jei jūsų požiūriai į pasaulį stipriai skiriasi, nesitikėkite, kad vadovas automatiškai priims jūsiškį. Jis gali neturėti laiko, noro ar gebėjimo tai daryti. Pagalvokite, su kuo esate pasirengusios susitaikyti, o kas – principo klausimas. Jei tokių principinių dalykų pasirodys esą daugiau, gal verta pasiieškoti kitos darbo vietos? Sakoma, kad pasaulyje yra ne daugiau kaip 15 proc. žmonių, kurie gali mus suprasti taip, kaip mes pačios save, ir su kuriais galime sutarti. Procentas ne per didžiausias, bet ieškant įmanoma rasti.
Bosas – ne prievaizdas ir ne jūsų tėtis. Jis – žmogus, padedantis jums atlikti jūsų darbą.
Beje, jūsų bosas turi jums tiek valdžios, kiek jos jam suteikiate. Ir juridiškai – Darbo kodeksas ir darbo teisė egzistuoja, ir – pirmiausia – morališkai. Bosas – ne prievaizdas ir ne jūsų tėtis. Jis – žmogus, padedantis jums atlikti jūsų darbą: aprūpinantis reikiamais ištekliais, sprendžiantis profesines problemas ir garantuojantis, kad kartą ar du per mėnesį į jūsų sąskaitą įkris atlyginimas. Jūs galite su juo išsiskirti (lengviau nei su sutuoktiniu), sutarti – geriau ar blogiau ir, žinoma, pasistengti pataisyti santykius, jei jie vienu ar kitu metu pradėjo nesiklostyti.
Ekspertai pataria, kad geriausias būdas užbėgti už akių tam nesiklosto – nuolat palaikyti grįžtamąjį ryšį su bosu. Paprastai sakant, kalbėtis. Žodžiais. Burna. Dažniau nei tradicinis kasmetis susitikimas. Tokiems pokalbiams ypač svarbu pasirinkti reikiamą toną – ne per daug agresyvų ir drauge ne pataikaujamą. Ne – konfrontacijai ir kritikai. Ne – arogancijai ir vaikiškumui. Taip – ramiam pasitikėjimui savimi, aiškiai suformuluotoms mintims, glaustam tekstui ir sudarytam iš anksto planui.
Boso elgesys, kuris jums nepatinka, nebūtinai padiktuotas nemeilės jums ar kitų asmeninių motyvų. Manote, jam nekelia nerimo krizė, atlyginimų ir biudžetų mažinimas ir besitraukianti Europos Sąjungos ekonominė erdvė?! Taigi užuot pykusios, pamėginkite jį tiesiog užjausti – vertinant globaliai, jūs sėdite vienoje valtyje. Ir kad žinotumėte, kiek vadovų, iki pakildami į savo pozicijas, prisiekinėjo, kad elgsis kitaip nei jų buvę bosai. Visai kaip kalbant apie mamų ir dukrų santykius: žadėjusios, kad niekada nesielgsime kaip mama, atėjus laikui dažnai aptinkame, kad kitaip tiesiog neįmanoma. Kaip pataria vienas iš tokių bosų, pradėjusių karjeros kelią nuo pačios apačios, „valdykite savo bosą; valdykite – bet netrukdykite ir nepriekabiaukite. Žvelkite plačiau. Ir pernelyg nesureikšminkite tarpusavio santykių – sveiko dzenbudizmo dozė dar niekam nepakenkė“.
O ar jūs žinote, ko iš jūsų nori bosas? Pirmiausia – kad būtų atliktas darbas. Todėl jei jau pasižadėjote ką nors padaryti, dirbkite fanatiškai (niekada neįsipareigokite per daug ir nežadėkite to, ko negalėsite ištesėti). Niekas nesitiki, kad būsite tobulos, bet visi įvertins, jei padarysite viską, ką galite. Ar bent jau didžiąją dalį. O jei jaučiatės darbo vietoje mirtinai nelaimingos – nėra kitos išeities, kaip tik su ja atsisveikinti. Niekada nebūkite ten, kur jums blogai.