Kaip pasirinkti: noriu ar privalau?
Turbūt gyventume daug paprasčiau, jei mūsų kasdienybėje būtų gerokai mažiau dalykų, kuriuos būtina atlikti. Privalu eiti į darbą, tvarkyti namus, rūpintis vaikais, užsukti į sporto klubą, pasikviesti svečių... Nors norėtumėte paprasčiausiai visą savaitgalį drybsoti lovoje, gerti kavą ir skaityti žurnalus.
Daugelį dalykų gyvenime turime nuveikti genamos savo pačių ar aplinkinių nubrėžto imperatyvo „privalu“. Tačiau privalomi darbai, net jei jie ir gerokai lengvesni ir paprastesni už tuos, kuriuos renkamės pačios, smarkiai išvargina. Pervargimas, depresija, psichologinės problemos ar mitybos sutrikimai neretai ima reikštis tik todėl, kad darbų sąrašas viršija mūsų realias galimybes.
Tačiau kurį darbą iš sąrašo galima išbraukti? Juk dirbti būtina, namai patys irgi nesusitvarkys?
Keletas vokiečių psichologės Ursulos Nuber patarimų iš jos knygos apie depresijos ir perdegimo įveikimą.
Planuodamos gyvenimą atsižvelkite į savo norus bei galimybes, o ne į paplitusius stereotipus. Populiarūs sėkmingo gyvenimo įvaizdžiai: namas, apynaujis automobilis, sezoninis garderobo atnaujinimas, atostogos prie jūros. Visuomenėje populiarus sėkmingo žmogaus gyvenimo būdo modelis gali nebūtinai tikti jums. Jei jaučiate, kad visą laisvą laiką skiriate milžiniško namo tvarkymui ir vaikų vežiojimui į būrelius, galbūt persikraustykite į kuklesnį, bet patogesnį būstą? Jei dėl kelionės į užsienį atsisakote jums svarbių spektaklių ir pasisėdėjimų kavinėse, atostogaukite kaime pas giminaičius!
Mokėkite pasakyti „Ne“. Dažnai žmonės pervargsta, užsiverčia darbais tik todėl, kad pasiduoda aplinkinių spaudimui. Ir nebūtinai tik darbe. Galbūt jūs laikinai nedirbate ir užimta kaimynė naudojasi jumis kaip nemokama aukle? Juk prižiūrite savo atžalas, taigi nesunku pasirūpinti ir vaikų draugais? O gal esate puiki savo srities specialistė ir pažįstami bei giminaičiai nuolatos kreipiasi prašydami mažų paslaugų? Įžūliai kaimynei parodykite, kad jūsų pagalba nėra savaime suprantama – pasiūlykite jai, pavyzdžiui, savaitgalį pasikeisti rolėmis. O visiems paslaugų prašinėtojams paaiškinkite, kad laisvalaikiu jūs nenorite dirbti ir kad į jus kreiptųsi darbo metu. Arba nurodykite kito profesionalo kontaktus.
Stenkitės savo kasdienėje kalboje žodžius „turiu“, „privalau“, „būtina“, pakeisti „norėčiau“. Tai nereiškia, kad turėtumėte tapti egoiste ar egocentrike. Tiesiog dažnai žmonės įpranta dejuoti ir teisinti savo neryžtingumą žodžiu „privalau“. O ištariami žodžiai, intonacijos veikia ir mūsų nuotaiką. Pakeitus kalbėseną gali ne tik pagerėti nuotaika, bet ir sumažėti privalomų darbų sąrašas. Keli pavyzdžiai: privalau išklausyti nuobodžią kaimynę ar noriu? Privalau sutvarkyti namus ar noriu gyventi tvarkingoje erdvėje? Privalau dirbti ar noriu būti veikli moteris?
Dažnai moterys pervargsta, o artimieji to net neįtaria. Jei vadovaujatės nuostata „privalau“, kažin ar kas susimąstys, kad jums reikia pagelbėti. Juk mama viską privalo ir gali! Tačiau jei pabrėšite, kad darbai namuose irgi tokie pat svarbūs kaip ir biure, tikėtina, kad sulauksite daugiau supratimo. Ir nesijauskite nepakeičiama! Galbūt vaikai kilimus išsiurbs ir ne taip kruopščiai, o virtuvėje po vyro šeimininkavimo nebus taip tvarkinga, kaip norėtumėte, tačiau juk mokomasi darant klaidas. Dažniau girkite visas artimųjų pastangas ir mažiau kritikuokite, kad darbas atliktas ne itin preciziškai.
Įsisąmoninkite, kad sėkmė – neatsiejama nuo geros dvasinės savijautos. Jei bet koks „privalau“ ima į ją kėsintis – metas savęs paklausti: ar tikrai privalau ir noriu tai daryti? O jei šios pareigos tiesiog nusikratytumėte, ar labai pablogėtų jūsų gyvenimas?