Kaip reaguoti, kai klausia: „Kodėl neturite vaikų?“

Pora / Vida Press nuotr.
Pora / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Tokie klausimai žeidžia ne tik tuos, kurie dėl tam tikrų priežasčių jų turėti negali, bet ir tuos, kurie sąmoningai pasirinko gyvenimą be vaikų. Nes tame klausime slypi potekstė, kad esate ne tokie kaip visi. Apie tai svarsto žurnalistė Anna Goldfarb.

Ji pasakoja savo istoriją: „Ištekėjau būdama gerokai virš 30-ties ir net negalėjau įsivaizduoti, su kokiu atkaklumu aplinkiniai manęs to klausinės. Nutuokiu, kodėl žmonės taip elgiasi. Juk nuo vaikystės tėvai ir mokytojai mums tarsi sudėlioja gyvenimo seką: iš pradžių tu įsimylėsi, paskui susituoksite, o paskui jums gims kūdikis. Gaila, bet niekas šios instrukcijos nepapildė išimtimi, kad ši programa gali būti įvykdyta nebūtina šia seka, o gali būti neįvykdyta iš viso.“

Todėl geriausių ketinimų vedimi giminaičiai švelniai paima jus už alkūnės ir esą subtiliai pasidomi, kada būsite „tikra šeima“. Po tokių žodžių daugeliui gali užvirti kraujas: o vyras ir aš – ne šeima? Ir kaip tų nuoširdžių klausinėtojų veidai ištįsta, jei pasakote, kad, tiesą sakant, jūs nesiruošiate turėti vaikų. Tetulės gali pradėti gėdinti: „Kaip??? Tu juk būtum puiki mama!“

Geriausių ketinimų vedimi giminaičiai švelniai paima jus už alkūnės ir esą subtiliai pasidomi, kada būsite „tikra šeima“.

Artimieji kartais būna dar įžūlesni, tiesiai klausdami, kada žadate gimdyti. Tokius ir panašius klausimus girdite vis dažniau. „Anksčiau tokie komentarai ir klausimai mane sutrikdydavo, bet, laikui bėgant, priėjau prie išvados, kad mano neigiama reakcija (o juk norisi ką nors šiurkštaus atrėžti…) nelabai padės išsaugoti gerų santykius su artimaisiais, taigi, prieš atsakydama aš giliai įkvepiu ir primenu sau apie tai, ko dabar nereikėtų sakyti“, – sako Anna Goldfarb.

Jos išvados tokios:

Nėra prasmės meluoti

Daugybė megapolių gyventojų visame pasaulyje nusprendžia tiesiog neturėtų vaikų ir poros su tokiais pat draugais net nesvarsto, kodėl. Tokie žmonės, sąmoningai pasirinko gyvenimą „childfree“– jie brangina savo laisvę, nes vaikai reikalauja labai daug laiko, dėmesio ir finansų. Taip pat žmonės šiais laikais nėra tikri dėl ateities. Jei jūsų aplinkoje yra žmonių, kurie panašiai mąsto – jums pasisekė, bet jei gyvenate miestelyje, jūsų tikriausiai niekas nesupras.

Tačiau, kur bebūtumėte, kartais vos pažįstamo žmogaus lūpose klausimas: „Kodėl neturite vaikų?“ dažnai skamba kaip: „Kas jūs per žmogus?“ Išlikti ramiai tokiu atveju nėra paprasta. Tenka giliai įkvėpti ir kiek įmanoma neutralesniu tonu pasakyti: „Taip, myliu vaikus, bet nejaučiu ypatingo gamtos šauksmo pati jų turėti. Ir ne todėl, kad esu užkietėjusi egoistė“. Galima dar pridėti, kad toks jūsų abiejų su vyru sprendimas.

Kai kuriems žmonėms nesuvokiamas gyvenimas be vaikų

Tai tarsi griauna jų pasaulėžiūrą. Jie ima taip karštai ginčytis, kad, atrodo, tuoj sprogs: kaip taip galima – būti ištekėjusiai ir negimdyti vaikų?! Tokios moterys, jų nuomone, meta iššūkį natūraliam gyvenimo procesui.

„Per savo praktikos metus aš iš pacientų tiek kartų girdėjau, kad jie vengia šeimos švenčių vien todėl, kad kažkas jose būtinai pradės klausinėti apie tai, kodėl jie neturi vaikų, – sako gydytoja Kelly Morrin iš Filadelfijos. – Kartais tikrai geriau vengti situacijų, kuriose būtų aptarinėjamos tokios temos.“

Vaisingumas – itin skausminga moterims tema

„Niekada neklausinėkite moters apie jos planus turėti vaikų, – pespėja Kelly Morrin. – Tai liečia visas: seseris, drauges, koleges, pažįstamas. Tai labai asmeniška tema, todėl, mano nuomone, ji turėtų būti tabu, nebent tik pati moteris nori apie tai pasikalbėti. Būkite delikatūs ir susilaikykite nuo vertinimų. Nelyginkite pašnekovės, kuri jums atsivėrė, su savimi ir neprimeskite jai savo ar kieno nors kito patirties.“

Gerbkite savo pasirinkimą

„Kartais aš fantazuoju, įsivaizduodama save tarsi paraleliniame pasaulyje, – pasakoja Anna Goldfarb. – Moterį, pasinėrusią į rūpesčius dėl vaikų: pamaitinti, išklausyti, pamigdyti, dvidešimt penktą kartą perskaityti tą pačią pasaką. Retomis poilsio valandėlėmis ji bando įsivaizduoti, koks būtų jos gyvenimas be vaikų... Aš jai pasakyčiau: lygiai taip pat, kaip tu jautiesi realizavusi save motinystėje, aš jaučiuosi realizavusi save kitokiame gyvenime, be vaikų!“