Kaip sunkumus, kliūtis ir nesėkmes panaudoti trokštamam tikslui siekti?

XXI a. technologinis progresas sukūrė daugybę galimybių tą padaryti – šimtai saviugdos knygų, kursų, seminarų ir stovyklų, vietinių ir tarptautinių festivalių. Universitetuose galime semtis psichologijos žinių, o lankydamiesi įvairiose pasaulio šalyse pažinti daugybę dvasinių tradicijų.

Saviugda šiuolaikiniame pasaulyje tapo kasdieniu reiškiniu ir pasidarė prieinama visiems, kurie jaučia poreikį gyventi prasmingiau, sveikiau, harmoningiau. Būdų susikurti naujos gyvensenos planą ir mažais žingsniukais žengti į kitą gyvenimo kokybę yra begalės – pradedant knyga iš vietinės bibliotekos, baigiant reguliariomis saviugdos treniruotėmis su profesionaliu ugdytoju.

Toli gražu ne visos moterys, siekiančios saviugdos tikslų, suvokia, kad sunkumai ir nesėkmės yra natūrali savęs lavinimo proceso dalis. Kartais pakanka vos akimirkos, kad į šipulius sudužtų taip kruopščiai ir entuziastingai kurtas naujo gyvenimo planas. Šiame straipsnyje noriu atkreipti dėmesį į tai, kokią reakciją derėtų pasirinkti susidūrus su kliūtimis, kad toliau galėtume nevaržomos augti pasirinktoje srityje.

Įsipareigojimas pamilti save leidžia mums, moterims, saugiai atsiskleisti, nes tik meilėje mes galime tą padaryti.

Daugybė gyvenimo būdo trenerių, psichologų ir saviugdos specialistų į nesėkmes kviečia reaguoti su meile ir palankumu sau. Įsipareigojimas pamilti save leidžia mums, moterims, saugiai atsiskleisti, nes tik meilėje mes galime tą padaryti. Be savo pačių šilumos mums uždaros visos durys į saviugdą ir ilgalaikius pokyčius. Tik tuomet, kai šio šilto palankumo sau viduje susikaupia pakankamai, jis mus palengva veda trokštamo gyvenimo link.

Dažnai tos moterys, kurios tvirtai renkasi saviugdos kelią, lavina sąmoningesnius mąstymo ir elgesio modelius, formuoja sveikos gyvensenos įpročius, yra linkusios labai griežtai save nubausti, kai joms nepavyksta likti ištikimoms naujiems pažadams. Daugelis moterų graužiasi ir kamuoja save dėl neįvykdytų įsipareigojimų sau. Bėda ta, kad graužatis ne tik kad nepadeda mums lavėti, veikiau ji gerokai sukausto bei pakerpa sparnus ir taip jau trapiam mūsų pasitikėjimui savimi naujoje srityje.

Verta suprasti, kad tik mes pačios renkamės, kaip interpretuoti įvairius gyvenimo įvykius, kurių mūsų skubantis pasaulis pažeria ne po vieną ir ne po du – kasdien. Mūsų kasdienybė dinamiška, kupina situacijų, bendravimo, naujienų, informacijos, darbų, reikalų, įsipareigojimų... Sąrašas ilgas, toje daugybėje dienos patyrimų lengva pamesti įsipareigojimus, o ugdant save natūralu ir suprantama, kad pasimeta net labai svarbūs pažadai sau. Naujiems pasirinkimams prireiks laiko, pastangų ir meilės, kol jie įsitvirtins mūsų kasdienybėje.

Tarkime, laikomės dietos ir neatsispyrėme sekmadieniniam mamos pyragui. Tiesa sakant, neatsispyrėm du su puse gabalėlio, nes pyragas buvo kaip reta gardus. Arba po komunikacijos kursų nutarėme su vyru bendrauti konstruktyviau, o štai vėl užsiplieskėme ir kaip įprastai pusvalandį vaidijomės. Konflikto pabaigoje kremtamės ir nė nesugebame įvardyti, dėl ko susipykome. Štai įsipareigojome kas rytą medituoti, o darbų savaitei besibaigiant susikaupęs nuovargis paskatino likti lovoje. Meditacijos laiką iškeitėme į papildomą pusvalanduką miego...

Tokių situacijų begalės. Kaskart, kai pasielgiate kitaip, nei buvote sau pažadėjusios, arba įvykiai pasuka neplanuota linkme, paklauskite savęs: „Kaip šią situaciją pasitelksiu meilei ugdyti, o ne savigraužai gilinti?“. Meilė sau moterims suteikia pasitikėjimo savimi, tad jos ima aiškiau girdėti save, jausti savo autentišką pokyčių ritmą, pasirinkti tinkamą tempą. Toks ryšys su savimi sukuriamas ne per vieną dieną, tam prireikia mėnesių ir metų, tačiau meilė sau šį pasirinktą kelią padaro prasmingą ir vertingą, saviugdos autoritetų rekomendacijas padėdama pritaikyti mūsų unikaliam gyvenimo būdui.

Tomis akimirkomis, kuomet jau kėsinamės save užsipulti, pravartu prisiminti, kad mūsų senieji įpročiai formavosi ne vienerius metus, o kai kurie net buvo perduoti mums iš kartos į kartą. Pasaulyje, kuriame greitis ir rezultatas yra didžiulė vertybė, mes nebemokame vertinti tų dalykų, kurie pasiekiami ilgalaikiu atsidavimu. Norime, kad dietos duotų poveikį per 3 dienas, o gyvenimas pereitų į kitą kokybę po savaitės trukmės meditacijų stovyklos. Deja, daugelis naujų įpročių, pradedant nuo sveikos mitybos, baigiant reguliaria dvasine praktika, yra ilgų ir atkaklių nuolatinių pratybų pasekmė.

Naujo įpročio, kaip ir naujos užsienio kalbos, mes mokomės kasdien po truputį. Po pusmečio ar metų gebame ta kalba susikalbėti su nepažįstamuoju. Mums prireiks gerokai daugiau laiko, kol pradėsime skaityti knygas ta, kadais visai mums svetima, kalba, ir dar daugiau laiko, kol gebėsime pačios ta kalba kurti, tarkim, poeziją. Atminkite, kad tai, ko neįstengiame padaryti per mėnesį, gebame įgyvendinti per metus, o, kai tikslas būna pasiektas, šie metai atrodo vertingiausias mūsų pasirinkimas.

Į naują gyvenimo kokybę, tą, kurią sau išsirenkame kaip mums gerą ir vertingą, mes pačios ir privalome ištikimai save lydėti. Pyktis, savigrauža ir kitokie priekaištai sau – labai prasti palydovai į ilgalaikius pokyčius. Šiems jausmams mes išeikvojame daug energijos, kuri galėtų būti panaudota trokštamam tikslui siekti. Kiekvienoje situacijoje tikrai yra kažkas vertingo, ką galime panaudoti savo naudai. Tik kas tai yra – teks išsiaiškinti pačioms.

Koučingo specialistė Debora Ford primena, kad turime laisvą valią rinktis, kaip elgsimės su savo patirtimi. Ištikus netikėtam, nelauktam ir dažnai ne itin maloniam įvykiui, ji rekomenduoja užduoti sau klausimą: „Kaip šią situaciją panaudosiu augimui ir tobulėjimui?“. Kiekvienoje situacijoje yra paslėptas aukso grūdas, kuris padeda mums lavėti. Tereikia jį pamatyti, užuot užsipuolus save ir pasmerkus dėl nesėkmės. Geriausių rezultatų pasieksime, kai vietoje problemų pradėsime regėti jose slypinčias galimybes, leidžiančias mums augti ir mokytis pasirinktoje srityje.

Prisiminkite, kad jei naujus įpročius ugdome su meile sau, tuomet augame tvirtesnės, labiau savimi pasitikime. Mylėdamos save gebame įvertinti mažus žingsniukus, žengtus trokštamos gerovės link, ir išmokstame neperšokti savo kasdienių galimybių ribų. Kai į saviugdą žengiame su meile, keičiamės savu ritmu, savu tempu, daug džiaugsmingiau ir su didesniu pasitenkinimu. Tad mažiau laiko savigraužai, daugiau meilės sau ir pirmyn!

***

Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių galite rasti jos tinklaraštyje.