Kaip nepakliūti į mąstymo spąstus, kurie gadina gyvenimą?

Vis į tuos pačius mąstymo spąstus mes patenkame dėl trijų priežasčių: nesuvokiame, apie ką mąstome, taip pat nepagalvojame, kokios kartais pavojingos ir neproduktyvios būna mūsų mintys, o be to esame savo įpročių vergai. Klaidingas mąstymas – tarsi schema, stereotipai, kurių vertėtų atsisakyti kaip žalingų įpročių. Šiame straipsnyje jums pateikiame 5 dažniausiai pasitaikančius mąstymo spąstus pagal Kuklą.

1. Kvailas atkaklumas

Ką nors pradėdami, mes jau programuojame save, kad tai būtinai baigsime, nors kartais mūsų pastangos neturi prasmės.

Dažnai pažiūrime iki galo jau iš pradžių nepatikusį filmą, baigiame valgyti neskanų patiekalą, nenustojame įrodinėti savo tiesų pašnekovui, kuris su mumis jau seniausiai sutiko. Daugumoje kultūrų atkaklumas laikomas dorybe. Ką nors pradėdami, mes jau programuojame save, kad tai būtinai baigsime, nors kartais mūsų pastangos neturi prasmės. Metų metais dirbame nekenčiamą darbą, tęsiame išsisėmusius santykius, nes esą tiesiog negalime visko imti ir mesti.

Kaip to išvengti? Retkarčiais peržiūrėkite savo tikslus ir suderinkite juos su veiksmais. Paklauskite savęs, ar tai jus džiugina? O gal tiesiog sukatės nuobodulio ir kančios karuselėje?

2. Amplifikacija

Tai įprotis kažkam skirti daugiau laiko ir jėgų, nei reikia. Ką pagalvotumėte apie žmogų, kuris su kūju vaikosi musę? Dažnai taip elgiamės visi be išimties. Perdėtas aktyvumas ir begalinis tobulybės vaikymasis gali būti nesėkmės priežastis. Pastangos sutaupyti stumdantis per išpardavimus ir perkant nereikalingus daiktus, vis naujų variantų paieška vilkinant priimti visiškai paprastą sprendimą – visa tai amplifikacijos formos.

Kaip to išvengti? Tikslas gali pateisinti priemones, bet ne atvirkščiai. Patrigubindami pastangas jūs rizikuojate gauti ne geriausią rezultatą, o tik galvos skausmą ir nuovargį. Būkite atsargūs: perdėtos pastangos dažnai neatsiperka.

3. Fiksacija

Ji tyko tada, kai mus valdo aplinkybės. Pavyzdžiui, vairuotojas įstrigęs spūstyje. Jis nervinasi, pyksta, mintyse keikia visą pasaulį ir beviltiškai bando suimti save į rankas, net nepagalvodamas, kad jis šioje situacijoje nieko padaryti negali. Jis išeikvoja daugybę jėgų ir tęsia kelionę būdamas gerokai išsekęs.

Kaip to išvengti? Džiaugtis! Juk netikėtai gavote laiko, kurį galite išeikvoti naudingai. Tiesiog persijunkite: pasiklausykite mėgstamos muzikos ar audioknygos, paskambinkite artimam žmogui, tiesiog atsipalaiduokite. Jūs jausitės visiškai kitaip nei tas raudonas iš pykčio spūstyje užstrigęs žmogus, barbenantis pirštais į vairą...

4. Reversija

Tai nuolatinis gailėjimas visko, kas užsibaigė fiasko ne dėl mūsų kaltės: nutrūkusių santykių ar sužlugdyto projekto. Įsivaizduokite, kad ilgai džiūgavote, jog eisite į smagų vakarėlį, jam ruošėtės, o paskutinę minutę sužinojote, kad jis neįvyks. Pakeisti situacijos negalime, bet dažnai negalime ir su ja susitaikyti: graužiamės dėl to, kam neturime įtakos, užuot susiradę kitų pramogų. Vis beviltiškai tikimės „ištaisyti“ praeitį, kuri jau įvyko, vis mintimis grįžtame ir grįžtame į situaciją.

Kaip to išvengti? Geriausias būdas – tai neįvykusį įvykį laikyti išvis neegzistavusiu. Palyginkite dvi situacijas: vylėtės gauti palikimą, bet jis atiteko kitam giminaičiui. Antruoju atveju jums kažkodėl nepasipainiojo fėja, kuri stebuklingos lazdelės mostelėjimu jūsų nepavertė turtingu. Kuriuo atveju graušitės? Pirmuoju. Nes įpratome mąstyti: „kas būtų, jeigu būtų“. Nors iš esmės abi situacijos vienodos – jos neegzistuoja realybėje. Taip ir vertėtų jas priimti.

5. Bandymas pralenkti laiką

Į tuos spąstus papuolame, kai bandome kažką padaryti anksčiau, nei reikia. Taigi, eikvojame dvigubai daugiau energijos. Pavyzdžiui, trenkiamės į paštą sekmadienį, norėdami išsiųsti siuntinį, nors tai galime padaryti bet kurią kitos savaitės darbo dieną. Rezultatas bus iš esmės tas pats.

Kaip to išvengti? Racionaliai įvertinti tikslą, priemones ir norus. Beverčiai ne tik išankstiniai veiksmai, bet ir mintys. Labai populiaru viską apgalvoti iš anksto: pakeliui namo iš darbo mes galvojame apie vakarienę, ją valgydami, galvojame, ką veiksime toliau – ir taip be galo. Sustabdykite tą procesą – spręskite problemas tada, kai joms ateina laikas.