Kaip „susitaikyti“ su šventėmis? Įjungti laiko mašiną!
Jaučiatės pavargusi, o kelios dienos svečiuose su giminaičių būriu ar pas jus susirenkančiais artimaisiais atšvęsti Naujųjų visiškai nežavi? Norėtumėte apskritai atsibusti sausio 2-ąją? Homeopatė, akupunktūros specialistė Chris Gilbert pataria pasinaudoti jos pratimais.
„Šiuos pratimus man pasufleravo pačios praktika. Viena mano pacientė jau gruodžio pradžioje pradėdavo skųstis nuovargiu, nemiga ir galvos skausmais. Vien mintis apie šventinę vakarienę, į kurią ateis jos mama, išmušdavo ją iš vėžių. Ji taip nervindavosi, kad neretai prieš šventes net susirgdavo.
Po žiemos švenčių visi jos negalavimai išnykdavo. Į pirmąjį mūsų susitikimą po švenčių ji dar ateidavo įsiaudrinusi, pasakodavo, kad apsipyko su mama, dievagodavosi, kad tai tikrai paskutinis kartas, kai ji ką nors iš giminaičių kvies šventinių pietų ar vakarienės. O po metų viskas kartodavosi.
Mes dažnai nevertiname to, ką turime
Kai mano pacientės mama mirė, maniau, kad tuos Naujuosius ji sutiks ramiai. Bet klydau. Prieš Kalėdas jai prasidėjo depresija, nes moteris labai ilgėjosi savo motinos, vis prisimindavo, kaip abi ruošė valgius, puošė namus, keitėsi dovanėlėmis ir žiūrėjo filmus. Dabar ji gailėjosi, kad kažkada pyko ant mamos, jautėsi vieniša – jai trūko palaikymo.
Mes dažnai nevertiname to, ką turime. Daugumai žmonių šventės giminių rate atrodo nuobodžios. Tokiais atvejais aš patariu „įsijungti“ laiko mašiną ir nuskrieti keliasdešimt metų į ateitį.
Įsivaizduokite, kad praėjo kone pusė amžiaus ir jūs švenčiate Kalėdas ar Naujuosius metus. Kiek jums metų? 80? 90? Jūsų tėvai ir giminaičiai, kurie jums taip nepatikdavo, jau mirę. Vaikai ir anūkai išsivažinėję kas sau. Jiems visai nesinori žiemos švenčių leisti su jumis. Jūs tiesiog... pražilusi, susiraukšlėjusi, liūdna sena dama. Jums skauda sąnarius, namie tylu, o už lango – dargana. Ir šati jūs ruošiate vakarienę. Sau vienai. Niekas neatvažiuos pas jus su dovanomis ir nepaklaus, kaip laikotės. Nėra su kuo prisiminti praėjusių metų.
Turbūt daug ką atiduotumėte, jei galėtumėte sugrįžti į praeitį ir pasėdėti su artimaisiais už bendro stalo. Paklausyti kvailų tetulės kalbų ir nejuokingų tėčio juokelių, atsakinėti į močiutės klausimus, kada susirasite vaikiną, žaisti su sesers vaikais... Jūs negalėjote net įsivaizduoti, kaip jums trūks jų visų.
O dabar vėl laiko mašina grįžkite į dabartį. Pagalvokite, kaip puiku būti jauna, kai artimieji dar sveiki gyvi. Jūs graži, pilna jėgų ir jums nereikia leisti švenčių vienatvėje. Taip, reikės pakęsti netaktiškus giminaičių klausimus, apsirūpinti dovanomis, paruošti šventinį stalą, o paskui ilgai tvarkyti namus. Bet be viso šito linksmo chaoso gyvenimas atrodo beprasmis.
Kartais jums liūdna, nes žinote, kad gyvenimas sausio 1-ąją staiga nepasikeis. Prie stalo turite atrodyti linksma, nors jums negera ant širdies. Tai ką daryti? Yra vienas būdas – tiesiog pamilti šventes. Iš tikrųjų. Pagalvokite apie laiko mašiną, įsivaizduokite, kad jau nebeturite tų žmonių šalia, kurie jums dabar atrodo beviltiškai nuobodūs. Žinote, kas atsitinka, kai pagalvojate, kad jų gali ir nebebūti? Jūs atleidžaite jiems daugumą trūkumų. Ir imate juos branginti.
Jei toks būdas „susitaikyti“ su šventėmis jums atrodo neveiksmingas, nusipirkite bilietą bet kur ir sutikite šventes nepažįstamame mieste viena. Gal jums tai patiks. Ir gal tai net taps tradicija. O galbūt pasijusite ten vieniša ir su džiaugsmu sutiksite kitas šventes šeimos rate...“