Kaip viską suspėti ir neišprotėti?
Būkime atviros: daugybę kartų sau žadėjome, kad pagaliau surasime bent šiek tiek laiko sau, nes, pavasariui atėjus, jaučiamės kaip nuvaryti arkliai. Darbų krūvis nemažėja, vaikų problemos auga kartu su vaikais, o laikas išbyra kaip smėlis... Ką daryti?
Kartais norėdamos sudėlioti savo gyvenimiškas problemas į lentynėles ir surikiuoti darbus kaip kareivius, patiriame fiasko. Kodėl? Todėl, kad taikome vyrų metodus, neatsižvelgdamos į savo lyties pranašumus. Moterys gali save realizuoti daug įvairiau, nes jos:
...turi daugiau vaidmenų. Jei anksčiau svarbiausias moters vaidmuo buvo mamos ir žmonos, tai dabar atsirado jų daugiau: ne visos laimingos būdamos vien tik namų fėjomis, kai kurios tarsi gimusios būti politikėmis, vadovėmis, menininkėmis ir taip toliau. Net dabartinė namų šeimininkė gali save realizuoti ir kitose sferose: ji ir mama, ir žmona, ir mūza, ir kūrėja. Taigi, mes mokame laviruoti tarp daugybės gyvenimo sričių, ir jei tai pavyksta, jaučiame ramybę ir harmoniją.
...turi daugiau užduočių. Ir mums jos visos svarbios! Norime užsidirbti ne mažiau, o kartais ir daugiau nei vyrai, be to vaikų auginimas, buitis, sportas, laisvalaikis ir naujų dalykų mokymasis irgi reikalauja laiko.
Beprasmiški veiksmai. Vyrai veikia pagal principą: atėjau, pamačiau, nugalėjau! Taigi, jie orientuoti į tikslą. Moterų pasiekimų kartais net neįmanoma užfiksuoti. Ten, kur ką tik tviskėjo švara ir tvarka, jau suversta, puikiausi patiekalai suvalgyti, o grindys pripėduotos. Ir taip – dienų dienas. Taigi, mums geriau nefiksuoti padarytų užduočių, o dirbant paprastus darbus, už kuriuos niekas medalio nekabins, tiesiog atsiduoti momentui, nesukti galvos dėl dulkių ir nesiekti nepasiekiamo tikslo „kad namai visada blizgėtų“. Būkime realistė – visada neblizgės.
Patarimas: jei kažką REIKIA daryti, bet jums to NEREIKIA, meskite.
Džiaugsmai ir malonumai. Viskas, ką darome, turi mums teikti malonumą. (Jau girdime pasipiktinusius balsus, kada taip nebūna, kad yra darbų, kurie..., kad yra pareiga, ...kad ne viskas taip paprasta...) Patarimas: jei kažką REIKIA daryti, bet jums to NEREIKIA, meskite. Paskaičiuokite, kiek laiko suėda darbai, neatnešantys jokio pasitenkinimo: išklausyti kažkieno nusiskundimus, veltui padirbėti, nes kažkas prašo ir t.t.
Būti „čia ir dabar“. Jei kažko nesinori, bet reikia, staiga atsiranda visokių trukdžių: tai kavos išgerti, tai paštą patikrinti, tai su kolega paplepėti. Tiesiog užsibrėžkite, kad per tam tikrą (trumpą) laiką padarysite tą mažą niekingą darbelį. Tada atsiras ir jėgų, ir įkvėpimo!
Darbų delegavimas. Daugelio moteriškų pokalbių leitmotyvas: „Nieko nebespėju, pavargau, niekas man nepadeda...“ O kodėl nepadeda? Gal todėl, kad neprašote? Nes jei neprašote, aplinkinais atrodo, kad puikiai, netgi džiaugsmingai su viskuo susidorojate. Svarbiausia, ko turime išmokti – tai taip pasiskirstyti darbus, kad jeigu jau negyvai pavargtume nuo jų, tai bent jaustume malonų nuovargį. O tie šlykštoki darbeliai, apie kuriuos net pagalvoti nesinori, tegul atitenka pavaldiniams, vyrui, vaikams ar ateinančiai namų tvarkytojai.