Nors iš artimųjų, draugų ar psichologų žmonės nori gauti patarimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, nes jaučiasi pasimetę, tik jūs patys geriausiai žinote, kaip jums elgtis, kaip jums gyventi ir ko jūs iš tikrųjų norite. O jei nežinote, jei jaučiatės praradę tą vidinę intuiciją, tai tik dėl to, kad neleidžiate savo vidui aprimti.
Dažniausiai iš viešai pasisakančių garsių žmonių ar psichologijos žinovų girdime, kad reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant tikslo. Nesvarbu, ar tai kažkoks darbas, ar svajonė turėti namą, uždirbti daug pinigų, ar nelabai patinkančios studijos, o gal kito žmogaus širdies siekimas. Tačiau yra ir pasisakančių atvirkščiai: kad jeigu jauti, jog reikalai einasi sunkiai, kad tai tęsiasi kurį laiką, nekankink savęs – tai tiesiog ne tau.
Nenuostabu, kad jei nežinote, kaip elgtis, ir prisiklausote bei prisiskaitote tokių skirtingų nuomonių, galiausiai nebesuprantate, nei ką daryti, nei kuria kryptimi žvelgti.
Nors tokiu atveju labai sunku tai padaryti, pirmiausia reikia aprimti savo viduje. Tai ne valandos ir ne dienos klausimas. Duokite sau tiek laiko, kiek jaučiate, kad reikia. Galbūt norėsis pakeisti aplinką ar laisvalaikį, idant mintys praskaidrėtų.
Pasidavimas dažniausiai atrodo kaip pralaimėjimas. Tačiau bet kuriuo atveju taip nėra – jūs tenorite jaustis geriau. Žmonėms ypač būna sunku pripažinti, kad jiems per sunkus darbas ar mokslai (nepaisant to, kad įdeda daug pastangų, geresnių rezultatų nematyti). Ar – kad santykiai tiesiog nepavyko.
Laikas mesti, jei:
Patiriate daugiau frustracijos, įtampos, nei gerų akimirkų. Jei kad ir kiek besistengtumėte, procesas jus skatina jaustis blogai, ir tai ilgai tęsiasi, apsvarstykite, kad verta atsisakyti idėjos / pastangų arba reikia radikalių permainų. Atkreipkite dėmesį, ar, jums priėmus tokį sprendimą, viduje jaučiate palengvėjimą? Tai neabejotinas ženklas, kad einate teisingu keliu.
(Nebent esate profesionalus sportininkas – tokiems iš tikrųjų tenka įdėti labai daug darbo, patirti pralaimėjimų, kol galiausiai pasiekiamas kažkoks apčiuopiamas rezultatas.)
Negalite sugalvoti, kaip išspręsti problemą. Jeigu netikite, kad kas nors gali pasikeisti, ir vis tiek stengiatės ir darote tą patį, variantai yra du: arba tikrai neverta eikvoti savo energijos tam, kam nelemta išsipildyti, arba jūs labai nepasitikite savo jėgomis. Apgalvokite, kiek tai susiję su jumis, o kiek su kitais žmonėmis. Jei pokyčiai priklauso ne nuo jūsų, to nesukontroliuosite ir galbūt neverta taip stengtis.
Tai pradeda kenkti jūsų savijautai. Ilgalaikės bevaisės pastangos kerta tiek per fizinę, tiek per psichinę sveikatą. Išeikvoja energiją, galima susirgti depresija. Užduokite sau klausimą: kas bus, jei viską mesite? Ar jūsų gyvenimas pagerės? O jeigu nemesite, kiek laiko pajėgsite taip tverti? Ar matote kokią nors išeitį?
Tikitės, kad reikalai pagerės savaime. Jeigu nuolat nesutariate su partneriu, bosu ar drauge, atminkite, kad jie nepasikeis. Turite arba pakeisti savo požiūrį, arba viską paleisti ir gyventi savo gyvenimą be jų.
Ir vis tik, jei giliai viduje jaučiate, kad nesistengėte iš širdies ir kad galite pamėginti daryti kažką kitaip; jei jaučiate, kad nenorite visko mesti, mėginkite. Pasikliaukite savo nuojauta ir pirmyn!
Atkreipkite dėmesį ir į baimę – ar ji stingdo ir skatina bijoti iš tikrųjų pamėginti („nes vis tiek niekada nesiseka“, „nes vis tiek nepavyks“), ar – atvirkščiai, jaučiate permainų baimę, bijote lipti iš komforto zonos, kažką keisti, pradėti iš naujo, ir nemetate reikalo tik dėl to. Tai ir yra atsakymas.