Lietuvos lygumos tikrus kalnuotų vietovių ir adrenalino gerbėjus gali šiek tiek liūdinti. Kadangi negalime pasigirti aukštais skardžiais ar kvapą gniaužiančiomis gamtos didybės sukurtomis ir išraizgytomis trasomis, kalnų dviračių entuziastams čia pritrūksta iššūkių.
Kaip puikų variantą šiandien patyrę keliautojai gali pasiūlyti kaimyninę Čekiją. Be to, čia gausu pramogų ne tik „išsikrauti“ nusiteikusiems dviratininkams, bet ir gamtos peizažų ar įstabios architektūros gerbėjams.
Netoliese Hradec Karlovės apylinkių esančios „Trutnovo trasos“ pakeri nuo pirmųjų sekundžių. Vienas iš naujausių dviračių centrų – įsitaisęs netoliese uolėtų Jestřebí hory apylinkių. Didžiausias „Trutnovo trasų“ pasididžiavimas – daugiau nei 30 natūralių, palei kalvas vingiuojančių kelių. Beje, jais gali keliauti ne tik suaugusieji. Pasirinkę atitinkamo sudėtingumo maršrutą, šias vietoves gali atrasti net šeimos su vaikais. „Trutnovo trasas“ prižiūrintys kalnų dviračių entuziastai gamtos prieglobstyje yra įrengę ir keletą takų tikriems adrenalino gerbėjams.
Penkios mėlyna spalva pažymėtos trasos – paprastos, lengvai įveikiamos, raudona spalva paženklinti kiek sudėtingesni keliai, na, o šešios juodos trasos laukia pasirengusių profesionalų. Dviejose sudėtingiausiose gali treniruotis kaskadininkai ir „Youtube“ žvaigždės. Regionas dėl savo žalumos ir nuostabių miškų kasmet pritraukia vis daugiau turistų iš įvairių pasaulio kampelių. Ateityje „Trutnov Trails“ prižiūrėtojai planuoja plėstis ir pasiūlyti kalnų dviratininkams dar daugiau pramogų.
Visai šalia šių vietovių surasite dar vieną atrakciją – lajų taką, kurio viršūnėje atsiveria įspūdingo grožio panorama. Didingų Krkonošo nacionalinio parko miškų širdyje esantis takas pritaikytas žmonėms su negalia. Jo dizainą kūrę architektai norėjo, jog Čekijos kalnų grandinę – ežerus, tvirtas uolas, spalvas keičiantį dangų – galėtų pamatyti visi. Vaikščiodami taku, turistai tarsi tampa miško gyvenimo stebėtojais. Kylant medžių viršūnėmis aukštyn, jie supažindinami su miško augmenija, jo gyventojais ir net kenkėjais.
Čia sužinosite, kad spygliuotės pušys, kurių išsikerojusios šaknys užima didžiulius plotus, neleidžia augti kitiems medžiams. Dėl to pušynų plotai nėra laikomi „gražiais miškais“. Puikus miškas, tai toks miškas, kuriame „telpa“ visi. Janské Lázně pastatytas lajų takas – 45 metrų aukščio ir 1511 metrų ilgio architektūrinis kūrinys, kurio viršūnėje kvapą sunku atgauti ne nuo kopimo, o nuo grožio.
Dar vienas iš didžiųjų Hradec Karlovės pasididžiavimų, kurį galite aplankyti vizituodami puikias apylinkes – buvęs prabangus kurortas Kuksas. Nedidelis kaimelis Rytų Bohemijoje išpopuliarėjo, kai 1684 metais grafas Franzas Antonas van Sporckas įsigijo visas apylinkės žemes, įskaitant ir dailųjį Kuksą. To meto žmonės tikėjo, kad šiose vietovėse tekantys šaltiniai turi gydančių galių.
Grafas užsibrėžė ambicingą tikslą Kukse pastatyti pasaulyje savo dydybe garsėjantį SPA centrą. Turtų šio didžiulio ir prabangaus komplekso statyboms grafas negailėjo, tad greit žinia pasklido ne tik vietinėje Čekijoje, bet ir už jos ribų. Kitoje per miestelį tekančios Elbės pusėje turtuolis pastatė ligoninę ir Švč.Trejybės bažnyčią, kuri ilgą laiką buvo karo veteranų prieglobstis. Antrojo pasaulinio karo metais ligoninė paversta jaunuolių kolonija. Nuo karo pabaigos iki 1972 m. ji veikė kaip pagyvenusių žmonių senelių namai.
Šiuo metu valstybei priklausanti ligoninė 1995 metais buvo paskelbta Čekijos Respublikos nacionaliniu paminklu. 2015 metais atnaujintas visas barokinio stiliaus ligoninės kompleksas. Sutvarkyti stogai, fasadas ir požeminės inžinerinės sistemos. Atsodintas už ligoninės esantis vaistažolių sodas, rekonstruoti originalūs interjerai, įrengtos modernios patalpos kultūros ir edukaciniams renginiams organizuoti.
Buvusi ligoninė taip pat tarnauja kaip modernus regioninis švietimo centras. Kasmet į Kuksą pasižvalgyti po nuostabias apylinkes atvyksta daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių keliautojų.
Jei keliausite į kaimyninę Čekiją, paminėtoms vietovėms skirkite laiko. Kiekviena pramoga verta bent vienos dienos tyrinėjimų.
