Kamilė Kielaitė su šeima įsiamžino rudeniškoje fotosesijoje: „Dukra – mūsų kopija!“

Kamile, kaip bėga pirmieji motinystės metai? Mažoji Liuka kelia daug iššūkių?

Laikas nesuvokiamai greitai skrieja. Negaliu patikėti, kad tuoj Liuka švęs savo pirmąjį gimtadienį. Esame be galo laimingi. Aišku, visko būna – nepamiegi, laiko sau beveik nelieka, bet kiek džiaugsmo, koks šviesus gyvenimas atrodo! Vaikas viską pertvarko, tačiau man tai patinka.

Pasaulinė pandemija apvertė daugelio iš mūsų gyvenimus, ar jūsų šeima lengvai sugrįžo į ankstesnį, įprastą ritmą?

Mes visiškai nepajautėme pokyčių. Aš visiems sakau, jog didžiausias priešas yra baimė. Negalima leisti, kad šis jausmas mus valdytų. Geriausia apsauga nuo virusų yra grynas oras ir pozityvios mintys. Pavyzdžiui, mūsų šeima pastaruoju metu labai daug laiko leidžia miške.

Šią vasarą galimybė keliauti buvo apribota. Kaip atrodė jūsų laisvalaikis?

Dukrai Liukai viskas nauja, todėl mums visiškai užteko Lietuvos. Pradėjome keliauti su kūdikiu, kai jam tebuvo dvi savaitės. Daugumai šeimų sunku suprasti, kaip galima savo darbą ir pramogas suderinti, tačiau mums viskas pavyko organiškai. Liuka greitai priprato keliauti. Naujos vietos, nauji žmonės dukros negąsdina. Manau, ateityje tai jai bus tik į naudą.

Kur šią akimirką yra visad jus su vyru lydėjusi muzika?

Muzikos iš tiesų sumažėjo. Ir pandemija su tuo neturi nieko bendra. Tiesiog esu višiskai atsidavusi vaikui. Vasaros pabaigoje turejome keletą koncertų. Buvau labai pamaloninta, kad mūsų nepamiršo, o muzika žmonėms yra reikalinga.

Aš dabar dirbu  mama ir dėl to širdies man neskauda. Žinoma, šaunu, kad per sunkmetį pasaulyje aš nelikau be pajamų – muzika man suteikė šiokią tokią užuovėją.

Kaip šeimoje dalijatės pareigomis?

Iš pradžių vyrui sakiau, kad viską darysime vienodai, bet taip neišeina. Jaučiu, jog dauguma dalykų, kurie liečia Liuką, tenka man. Bet tėtis labai aktyviai dalyvauja savo vaiko gyvenime. Galų gale auginti vaiką turi būti smagu. Kančią patys susikuriame – kuo daugiau galvosiu, kad man sunku, tuo sunkiau ir bus.

Kas motinystėje labiausiai stebina?

Viskas stebina, aš jau nebe ta, kuri buvau prieš Liukos gimimą. Motinos meilė vaikui yra begalinė. Dabar visai kitaip žiūriu į mažylius, į jų mamas. Šiuo metu pati liūdniausia tema man – palikti vaikai. Dažnai spaudžia širdį, kad šiam pasaulyje yra šitiek nerekalingų. Galbūt negalime nieko pakeisti, kai tie vaikai lieka vieni, bet galime juos priglausti ir išauginti kaip savo, ypatingai – jei savų negalime turėti. 

Pagalvoji apie didesnę šeimą?

Mano vyras žino: pirma  – nuosavi namai, tada – antras vaikas. Tikiu, kad taip ir bus.

Neseniai įsiamžinote naujoje fotosesijoje. Kaip tokių dienų metu elgiasi Liuka?

Ji yra tikra manekenė. Tik filmuok ją ir fotografuok (juokiasi). Liukai neleidžiame žiūrėti filmukų, į rankas imti telefono, todėl jai labai patinka fotosesijos. Aš jau dabar ją įsivaizduoju kaip ateityje traukia dainas ir deklamuoja eilėraščius.

Liuka visada pilna džiaugsmo.

Kurioje vietoje vyko fotosesija?

Akmenės rajone yra didelis karjeras. Ir seniau ten esame darę fotosesiją. Šį kartą buvo labai smagu sugrįžti su kitokiomis emocijomis. Gavusi naujausias fotografijas, palyginau jas su ankstesnėmis. Nuotaika labai skyrėsi.

Kai žiūri į Liuką, lygini ją su maža savimi ar vyru? Į ką dukra panašiausia?

Kiekvieną kartą vis matau save arba vyrą, ji – tikra mūsų abiejų kopija! Aplinkiniai, žinoma, sako įvairiai. Kartais,  kad panaši į tėtį, kartais – į mane. Bet ką tikrai pasiemė iš manęs, tai plepumą. Taip gera klausytis jos čiauškėjimo. Nesvarbu, kad  ne viską eina suprasti.