Pavasario pradžia nemaloniai nustebina daugelį: saulė šviečia, sniegas tirpsta, atkutę paukščiai treliuoja, bet džiaugsmas neužplūsta, tik nuovargis slegia pečius be jokios priežasties... Tačiau ji yra.
Kažko trūksta
Gamta bunda, o mes, atvirkščiai, mielai susirangytume lovose ir – „palikite mane ramybėje!“ Bet tai normalu: žmogaus vidinis laikrodis persiprogramuoja iš lėto. Kita vertus, permainos greitis priklauso ir nuo konkretaus organizmo būklės, o ši rodo, kaip savimi rūpinomės, kai aplinkui buvo šalta ir tamsu. Jei kažko stinga, pavasarinis nuovargis, būna, pasireiškia itin stipriai. Aptarkime jo priežastis, kurias paprastai nurodo tradicinė medicina. Taigi – gal trūksta:
Deguonies? Energija tiesiogiai susijusi su CO2 kiekiu kraujyje. Organizmą pripildo deguonies vadinamieji aerobiniai pratimai, t. y. šokiai, ėjimas, bėgimas, plaukimas, slidinėjimas, čiuožinėjimas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu ir t. t. Kitaip sakant – fizinė veikla, kuri ilgą laiką stimuliuoja širdies ir plaučių darbą. Kuo intensyviau juda raumenys, tuo sparčiau žmogus kvėpuoja ir tuo daugiau įkvepia deguonies. Kitas būdas – specialūs kvėpavimo pratimai, pavyzdžiui, tokie, kuriuos praktikuoja jogai.
Geležies? Jos deficitas – dažna nuovargio priežastis. Jei dar jaučiate mieguistumą, silpnumą, oda išblyškusi, slenka plaukai, lūžinėja nagai, labai tikėtina, kad šios itin svarbios medžiagos, padedančios pernešti deguonį, išties stokojate. Geležies atsargas žmogus papildo valgydamas špinatus ir kitas lapines daržoves, jautieną, kepenis, ankštinius, moliūgų sėklas, sojas... Beje, vitaminas C gerina geležies absorbciją iš maisto produktų.
Miego? Nuovargis, taip pat dirglumas, nuotaikų kaita, nesugebėjimas koncentruotis, atminties suprastėjimas – vieni iš pirmųjų ženklų, kad trūksta miego. Vis nepavyksta gerai pailsėti naktį? Vadinasi, reikia perkratyti savo darbų, pareigų ir pramogų sąrašą ir kažko nebedaryti dėl sveikatos. Bet gali pakakti ir smulkmenos – tarkim, televizoriaus nebežiūrėjimo vėlyvą metą, sočios vakarienės atsisakymo, kambario temperatūros pareguliavimo ar iki ryto palikto praviro lango... O ar žinojote, kad miegas – vienas iš imuninės sistemos būdų kovoti su infekcijomis?
Stipraus imuniteto? Žiemą dažnas pasigauna virusą. Vieni stropiai gydosi, kiti numoja ranka ir pravaikšto ligą. Pasak specialistų, virusai visais atvejais susilpnina imuninę sistemą ir garantuoja nuovargį. Jis paprastai trunka dvi tris savaites, kai su infekcija susidorojama. Imunitetą blogai veikia ir vitaminų, mikroelementų stygius (kaip žinia, per šaltąjį sezoną, kai šviežių ir kokybiškų daržovių bei vaisių rasti sunku, organizmas jį stipriai pajunta). Bet išeitis visgi yra: naudingų medžiagų turi nesmulkinti grūdai, kruopos, apskritai nerafinuotas maistas – valgykite jo kuo daugiau. Ir dažniau į racioną įtraukite lietuviškų obuolių, raugintų kopūstų, svogūnų, česnakų, morkų ir kitų vietinių daržovių.
Mitybos subalansavimo? Šokoladas, traškučiai, saldainiai, sausainiai, bandelės, picos, ledai, t. y. visa, kas parūpina vadinamųjų paprastų angliavandenių, staigiai padidina cukraus kiekį organizme. Tuo metu pajuntame energijos antplūdį, bet jis greitai slopsta, nes kūnas, siekdamas atsikratyti staiga susidariusio cukraus pertekliaus, ima gaminti insuliną. Galynėdamosi šios dvi medžiagos organizmą gerokai nuvargina. Bet sudėtingi angliavandeniai (daržovės, grūdai ir kruopos, viso grūdo makaronai, rupiai maltų miltų duona...) kuru mus aprūpina kitaip – iš lėto, todėl energijos turime stabiliai. Pastaba toms, kurios atsisako pusryčių (aišku, kalbame apie sveikus pusryčius): šitaip elgdamosi neskatinate savo metabolizmo ir nesudarote prielaidos energijai atsirasti.
B grupės vitaminų? Jų reikšmę sunku perdėti: B vitaminai reikalingi energijai gaminti, taip pat tokiems svarbiems procesams kaip smegenų veikla, medžiagų apykaita. Viena iš priežasčių, kodėl pritrūksta šios grupės vitaminų, – griežtos dietos. Valgant rupią duoną, nepoliruotus ryžius, grūdus, mėsą, žuvį, kepenis, riešutus, pupeles, rūgpienį, bananus, bulves, sėlenas, alaus mieles papildomos B grupės vitaminų atsargos. Įsidėmėkite: B12 yra tik gyvūninės kilmės produktuose.
Vitamino C? Mokslininkai nustatė ir šio vitamino ryšį su nuovargiu, kurio priežastis neaiški. Apie vitamino C stygių gali byloti ir nuovargio „broliukai“ – mieguistumas, sumažėjęs darbingumas ir atsparumas infekcinėms ligoms. Žmogaus organizmas šio vitamino nesintetina, todėl jo kasdien turime gauti su maistu. Tai ir vyksta, bet aukšta temperatūra vitaminą C naikina – tai dar viena priežastis valgyti kuo daugiau žalių daržovių. Citrusai, kiviai, spanguolės, erškėtuogės irgi turėtų būti produktų, kuriuos vartojate nuolat, sąraše.
Vitamino E? Laisvųjų radikalų siaubas saugo ląsteles, kitus vitaminus, fermentus nuo jų aršiausių priešų, gerina kraujotaką ir šitaip palaiko organizmo gyvybingumą. Daug jo yra šaltai spaustame augaliniame aliejuje, riešutuose, sėklose, kviečių daiguose, neskaldytuose grūduose, grikiuose, sojose, kukurūzuose...
Nuovargis dažnai signalizuoja apie skydliaukės, kepenų, onkologines ligas, sutrikusią medžiagų apykaitą, anemiją, depresiją ir kitas sveikatos problemas. Jei nuovargis nesitraukia, nors ėmėtės priemonių, reikėtų apie jį pasikalbėti su gydytoju.
Kofermento Q10? Į vitaminus panašios ir stipriomis antioksidantinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos būtinai reikia, jei norime, kad kūnas ir protas būtų žvalūs. Pasak Jean Carper, knygos „Būkime visada jauni“ autorės, Q10 galima palyginti su kibirkštimi, paleidžiančia ląstelių „elektrines“. Jose gaminama gyvybei palaikyti būtina energija. Q10 šaltiniai – riebi žuvis, jautiena, kepenys, sojų aliejus, žemės riešutai…
Vandens? Ne energetiniai gėrimai, bet paprastas vanduo sutepa kūno sistemas ir šitaip suteikia mums energijos. Jo patariama išgerti visada, kai atsiranda nuovargio pojūtis: jei trūksta skysčių, į organus priteka mažiau kraujo, viskas vyksta vangiau – tai jaučiame. Dar geriau, kaip sako specialistai, H2O gurkšnoti visą dieną (į organizmą jo, gryno, turėtų patekti apie 2 litrus).
Saulės? Labai tikėtina nuovargio priežastis: juk kai trūksta natūralios šviesos, džiaugsmo ir laimės hormonų organizmas pasigamina kur kas mažiau ir dėl to nėra jėgų. Todėl gaudykite saulės spindulius ir kuo daugiau būkite lauke, ypač šviesiausiu dienos metu. Nėra saulės? Bent jau patalpą, kurioje praleidžiate daug laiko, kuo geriau apšvieskite.
Gebėjimo pasakyti „ne“? Amžinas stresas išreguliuoja ir pernelyg apkrauna, dirgina nervų sistemą, trikdo miegą, tad yra nenuneigiama nuovargio prielaida. Kita vertus, jis gali susikaupti ne tik dėl nuolatinio skubėjimo, darbų gausybės, būtinybės priimti su vaikais, karjera susijusius sprendimus ir t. t. Dėl nesibaigiančių pokalbių telefonu, elektroninių laiškų skaitymo ir atsakinėjimo, interneto naršymo ir kitų panašių darbų – taip pat. Ar pajėgiate pasipriešinti tam, kas ryja jūsų laiką, energiją ir neuronus? Dar vienas dalykas, kuriam žiemą ypač sunku atsispirti, – tas, kurį pavasarį rodo svarstyklės. JAV tyrimo metu buvo stebima ir analizuojama 16 tūkstančių žmonių savijauta: pasitvirtino tiesa, jog kiekvienas kilogramas virš aukštutinės KMI (kūno masės indekso) ribos atima energijos. Taigi – lieknėjame! Kaip? Pasakydami griežtą „ne!“ persivalgymui, riebiems, saldiems, sūriems, rafinuotiems produktams, išgerdami pakankamai vandens ir kuo daugiau judėdami.
Įvairovės? Monotonija ir nuobodulys vargina. Suraskite progų pakvėpuoti gaivinančiais citrusų ir pipirmėčių aromatais, pasijuokti iš širdies (vienas iš garantuotų būdų pasidauginti energijos), pasielgti kitaip nei visada (pavyzdžiui, reguliariai pasimėgaukite nieko neveikimu, bent valandą išjunkite mobilųjį, jei nuolat juo kalbatės)...
Pasitikrinkite sveikatą!
Nuovargis dažnai signalizuoja apie skydliaukės, kepenų, onkologines ligas, sutrikusią medžiagų apykaitą, anemiją, depresiją ir kitas sveikatos problemas. Jei nuovargis nesitraukia, nors ėmėtės priemonių, reikėtų apie jį pasikalbėti su gydytoju.
Iš kur tas pavasarinis nuovargis, natūropato akimis?
Gydytoja homeopatė Eglė Aukštakalnienė: „Žiemą visi linkę daugiau valgyti, tingėti, miegoti ar liūdėti. Todėl jai baigiantis esame apsunkę ir, žinoma, labiau užsiteršę. Kaip pavasarį bunda gamta, taip ir žmogus šiuo metu jaučia natūralų poreikį išsivalyti organizmą. Kad atsigautume, reikia nemažai pastangų – ir fizinių, ir dvasinių, o būdai gali būti įvairūs: homeopatija, meditacija, maisto papildai, aktyvesnis judėjimas ar kitoks darbas su savimi. Įsiklausymas į save padeda nuspręsti, kurį būdą pasirinkti, nes tai, ko mums labiausiai reikia, žinome tik mes patys. Savo pacientams rekomenduoju ir itin modernų, Lietuvoje naują valymosi metodą – šveicarų sukurto aparato skleidžiamas natūralių dažnių elektromagnetines bangas, kurios ir valo, ir harmonizuoja visas organizmo sistemas. (Nenatūralių ir kenksmingų dažnių elektromagnetinėmis bangomis mus užlieja mobilieji telefonai, mikrobangų krosnelės, televizoriai, kompiuteriai...)“