Kanadiečiai „Sum 41“ mokė festivalio „Sziget“ publiką linksmintis kaip tikri pankai
Tyla iš „Sum 41“ pusės tęsėsi beveik penkerius metus. Dėl grupės lyderio Derycko Whibley nugaros problemų negalėjusi koncertuoti grupė pirmą naują kūrinį išleido tik šiemet. Dabar – jie turi naują būgnininką ir naujos energijos, kurios pertekliumi sekmadienio pavakarę dalinosi su festivalio Vengrijoje „Sziget“ dalyviais.
Apie „Sum 41“ pasaulis sužinojo devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai tai buvo ne kas kita kaip tranki vakarėlių punkrocko grupė. Šie švieži koledžo absolventai netruko sutraukti švęsti mėgstančių, bet vietos visuomenėje nerandančių klausytojų auditoriją.
Tačiau 2004 m. grupės kūryboje įvyko ryškus lūžis. Kartu su Kanados aktyvistais nuvykę į Kongą filmuoti dokumentinio filmo, grupės nariai per plauką ištrūko nenukentėję. Staiga visai šalia prasidėjęs susišaudymas ir bėgimas dėl savo gyvybės privertė „Sum 41“ narius suaugti.
Bet rimtis jokiu būdu nereiškia ramybės. Šokinėti, stumdytis ir išsimaudyti aluje – vieni iš būtinų dalyvavimo „Sum 41“ koncerte atributų, kurie pačios grupės yra suprantami ir palaikomi. Pasirodymo metu kepinant didžiausiam karščiui festivalio organizatoriams teko įjungti patrankas, purškiančias vandenį ant įkaitusių klausytojų.
Beje, grupė nepagailėjo subtilios ironijos tą patį vakarą vėliau pasirodžiusiam Davidui Guettai. Pertraukose tarp savo kūrinių jie pagrojo kelis „The White Stripes“ bei „AC/DC“ dainų akordus – tuos pačius, kuriuos savo kūriniuose naudoja Guetta.
Kaip bebūtų, publika to greičiausiai nesuprato, nes pasirodymui pasibaigus, klausytojai kvietė grupę sugrįžti niūniuodami „Seven Nation Army“ melodiją. Turbūt nereikia sakyti, kad toks kvietimas atlikėjų į sceną tikrai nesugrąžino.