Kas tie „spornoseksualai“?

Ryanas Goslingas / Vida Press nuotr.
Ryanas Goslingas / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Tai neologizmas, sudarytas iš trijų žodžių: „sportas“, „porno“ ir „metroseksualas“. Taigi, kas tie vyrai – narcizai, pakvaišę dėl savęs tobulinimo, ar sveiko gyvenimo būdo fanatikai?

1994-aisiais žurnalistas Markas Simpsonas „The New York Times“ parašė straipsnį apie šiuolaikinius vyrus – jame buvo pavartotas apibūdinimas „metroseksualas“, reiškiantis megapolio gyventoją, kuris nemato nieko gėdingo puoselėti savo išvaizdą, o vėliau tas pats autorius įvedė naują terminą – „spornoseksualas“.

Kokie tai vyrai? Norintys būti panašūs ir į sportininkus, ir į porno žvaigždes? Ir kuo jie skiriasi nuo metroseksualų?

Tipiškas metroseksualas – tai rūpestingai išpuoselėta tvarkinga barzdelė ar švariai nugramdyti skruostai, drabužiai – atskleidžiantys, kad jų savininkas išmano vyrų mados tendencijas, ir didžiulis dėmesys detalėms: išpešioti antakiai, manikiūrininkės išpuoselėti nagai ir glotni oda.

Davidas Beckhamas
Davidas Beckhamas / Vida Press nuotr.

Tipiškas „spornoseksualas“ visada atrodo taip, lyg nuolat filmuotųsi apatinių reklamose. Jo kūnas ištobulintas grožėtis. „Spornoseksualui“ nereikalingi galingi raumenys ar ypatinga šukuosena, jo tikslas – sveikos, harmoningos formos, traukiančios akį. Jam svarbu, kad jo kūnas atrodytų natūraliai, jam nebūtina, kad jį lygintų su kitais žinomais tipažais – jis kuria save pats.

Jis rytais bėgioja, paskui valgo sveikus pusryčius (kavą geria be cukraus), eina į darbą, kur dirba prie specialaus ergonomiško stalo (gali sėdėti ar stovėti), po darbo važiuoja į sporto klubą (jei praleistų bent vieną treniruotę, jaustųsi išmuštas iš vėžių), kur treniruojasi pagal jam specialiai sudarytą treniruočių programą, o laisvalaikiu domisi paskutinėmis naujienomis apie sveiką mitybą ir reguliariai medituoja. Nerūko ir nevartoja alkoholinių gėrimų ar pagurkšnoja tik simboliškai.

Be to, jis aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, nes be galo mėgsta demonstruoti puikią savo figūrą ir pilvo preso „kubelius“ visais įmanomais rakursais. Toks „teisingas“ gyvenimas – tai ne tik sportas bei mityba, bet ir nenutrūkstamas tobulinimasis visokio plauko kursuose ir seminaruose, kur mokomasi pozityvaus mąstymo.

Spornoseksualas tobulinasi ne todėl, kad būtų į kažką panašus ar aklai sektų mada, – ne, jis mano, kad tokia jo gyvenimo prasmė: tobulinti save įvairiose gyvenimo srityse. Gal ir panašus į narcizą, bet... na, jis tikrai turi ką parodyti, mielos damos!

Tik štai tobulybės siekis kartais atneša nusivylimą savimi ir pasauliu, o net ir pasiekus aukštumų neduoda ramybės klausimas: o kas gi toliau? Ar toks rūpinimasis savimi neperaugs į priklausomybę? O gal laukia vyrų anoreksijos banga? Ir kaip tokie vyrai susitaikys su senėjimo problemomis, kai kūnas taps nebe toks, kokiu galima didžiuotis? Ir ar jiems tos pastangos kiekvieną minutę siekti idealo atneš laimės?