Kas yra „amuse-bouche“?

Nepulkite kviesti padavėjo ir aiškintis. Tai – specialus restorano šefo pasveikinimas, kuris nebus įskaičiuotas į jūsų sąskaitą. Šis dėmesio ženklas vadinamas amuse-bouche. Paprastai ši užkandėlė patiekiama prieš prasidedant vakarienei ir anksčiau būdavo sutinkama tik aukščiausios klasės restoranuose. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau restoranų šefų, ypač pretenduojančių į Michelin žvaigždutes, vakarieniaujantiesiems pradėjo siūlyti amuse-bouche tam, kad pademonstruotų savo įgūdžius ir kūrybiškumą.

Kaip ir dauguma kulinarinių terminų, šis irgi prancūziškos kilmės. Prancūzijoje dar galite išgirsti terminą amuse-gueule, kuris reiškia tą patį, tačiau nėra taip plačiai vartojamas angliškai kalbančiose šalyse kaip pirmasis. Išvertus pažodžiui,  amuse-bouche reikštų „pralinksminti burną“: tai mažas kąsnelis kažko, kas sužadina apetitą ir nuteikia tolesniems ragavimams. Nemaišykite jų su užkandžiais! Užkandžiai būna nurodyti valgiaraštyje ir galite rinktis, ko norėtumėte, o amuse-bouche yra nemokami ir būna parenkami vyriausiojo virėjo nuožiūra. Taip šefas po truputį supažindina jus su savo požiūriu į virtuvės meną. Beje, tai gali būti ir vienas iš jo naudojamų būdų, padedančių išbandyti naujus receptus, pretenduojančius tapti užkandžiais ar net pagrindiniu patiekalu.

Šių užkandėlių įvairovė ir išradingumas dažnai pranoksta valgiaraščio pasiūlą. Tai gali būti karališkųjų krevečių karpačas su natūralių obuolių sulčių padažu, kaparėliais ir rožinio vyno drebučiais arba skrudinta prancūziška duonelė su parmezanu ir trumais, arba trapios tešlos pyragėlis su ožkų sūriu. Svarbu, kad tai būtų vienas ar daugiausia du kąsneliai ir būtinai netikėta, gražu bei subtilu.

Savaime aišku, restoranai neprašo papildomai sumokėti už šias „dovanėles“. Tai – nemokami priedai, kurie, be kita ko, dažniausiai būna be galo gražūs pažiūrėti. Jei jums taip pasiseks, mėgaukitės šiais mažais kąsneliais be baimės, kad paskui jie bus įtraukti į jūsų sąskaitą.

Taip džiugindami klientus, restoranai sau iškelia papildomų iššūkių, pavyzdžiui, pagaminti pakankamą „burnos linksmintojų“ kiekį, kad būtų pavaišintas kiekvienas klientas. Reikalingi ir specialūs indai: įdomios lėkštelės, maži puodeliai ar taurelės, specialūs padėkliukai, platūs azijietiškos virtuvės sriubos šaukštai. Būtina pasirūpinti ir klientais, kurie gali nemėgti siūlomo patiekalo ar būti jam alergiški.

P. S. Jei mėgstate eksperimentuoti virtuvėje, interpretuotą amuse-bouche galite paruošti ir savo šeimai ar svečiams. Tuomet jums praverstų turėti specialių indų.

Tekstas Linos Tuskėnaitės