Kasdienis vaiko meniu: kuo naudinga vištiena ir kaip sveikiausia ją gaminti?
Pasak specialistų, maistas turi lemiamą įtaką ne tik fizinei vaiko būklei, bet ir protiniams gebėjimams. Tad akivaizdu, kad augančiam vaiko organizmui reikalinga visavertė mityba, kuri užtikrintų, kad vaikas su maistu gauna visas jo organizmui reikalingas medžiagas.
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė tikina, kad vištiena yra itin naudinga vaiko organizmui ir dalijasi patarimais, su kokiais produktais šią mėsą geriausia valgyti bei kokiu būdu sveikiausia ją gaminti.
Vištiena – organizmui būtinas baltymų šaltinis
Baltymų svarba jaunam žmogui – nenuginčijama, kadangi baltymai atlieka daug funkcijų žmogaus organizme – jie yra ne tik svarbūs virškinimui, imunitetui, bet ir būtini vaiko augimui bei vystymuisi. Tuo tarpu vištiena, pasak specialistės, ne be reikalo yra vienas dažniausiai vartojamų gyvūninės kilmės baltymų.
„Baltymų labiausiai reikia augančiam vaiko organizmui. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai, sėklos – būtini baltymų šaltiniai, kurių vaikas turėtų gauti kiekvieną dieną po kelias porcijas, – sako K. Jasmontienė. – Vištiena yra liesa mėsa, turinti didelį visaverčių baltymų kiekį ir mažai sočiųjų riebalų. Vištienoje taip pat gausu vaiko organizmui itin reikalingų B6 ir B12 vitaminų bei geležies.“
Gydytoja dietologė taip pat atkreipia dėmesį, kad gaunant nepakankamai gyvūninės kilmės baltymų gali sutrikti vaiko augimas bei vystytis tokios ligos kaip geležies deficito anemija.
Produktai, su kuriais geriausia valgyti vištieną
Pasak K.Jasmontienės, siekiant dar geriau pasisavinti vištienos naudingąsias medžiagas, ją reikėtų valgyti su šį procesą lengvinančiais produktais.
„Vištieną patarčiau valgyti su pakankamu daržovių kiekiu – taip padėsime pasisavinti vištienoje esančią geležį, – sako dietologė. – Vištiena yra liesa mėsa, todėl ji puikiai tinka vaikų mitybos racionui – ją galima valgyti net 3 ar 4 kartus per savaitę.“
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad per dieną vaikas gali suvalgyti kelias porcijas baltymų turinčio maisto. Tokiu atveju rekomenduojamos dienos normos yra tokios: 80 g paruoštos paukštienos, 1 kiaušinis, 20–30 g riešutų arba sėklų.
Į ką atkreipti dėmesį perkant vištieną
K.Jasmontienė teigia, kad stoviniuojant prie lentynos maisto prekių parduotuvėje reikėtų žiūrėti ne tik į tai, kokius produktus renkamės ar koks yra jų galiojimo laikas, bet ir kokia jų kokybė.
„Geriausia rinktis šviežią vištieną, pramoniniu būdu paruoštas maistas nestokoja konservavimui naudojamų priedų ar skonio stipriklių. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad mėsos kokybei įtakos turi ir tai, kaip paukštis auginamas ir kuo šeriamas“, – teigia K.Jasmontienė.
Saulius Petkevičius, įmonės AB „Putnu fabrika Kekava“ valdybos narys, taip pat pritaria, kad maisto prekių parduotuvių lentynose prekiaujamos paukštienos kokybė pirmiausia priklauso nuo paukščių auginimo sąlygų.
„Mėsos pramonėje yra priimta laikytis paukščių gerovės standartų, deja, ne visi gamintojai tuo vadovaujasi. Pavyzdžiui, antibiotikų naudojimas paukščių gydymui ar bent jau jų ligų profilaktikai yra viena opiausių problemų mėsos pramonėje.
Vyrauja globali tendencija, kad mėsos gamyboje sunaudojama bene 4 kartus daugiau vaistų negu žmonių gydymui. Tokiu būdu į žmonių, kurie, jų manymu, valgo sveiką mėsą, organizmą patenka ir dalis antibiotikų – tai neabejotinai turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai“, – sako S. Petkevičius.
Sveikiausia – gaminti be riebalų
Dietologė tikina, kad siekiant didžiausios naudos savo sveikatai, reikėtų atkreipti dėmesį ir į maisto gaminimo būdus.
„Gaminant maistą svarbu vengti riebalų, todėl skrudinta ar aliejuje virta vištiena – ne pats sveikiausias pasirinkimas. Tikrai nereikėtų bijoti, kad gaminant be riebalų maistas išsausės. Labai sveika mėsą ruošti orkaitėje, taip pat troškinti – tokiu būdu maistas išlieka itin sultingas. Taip pat sveikatai naudingas virtas ar ant grilio keptas maistas, tačiau per daug neapskrudęs“, – sako K.Jasmontienė.
Vištieną rekomenduojama valgyti be odelių, taip pat patartina vengti itin riebių padažų.