Katinėlio Toro ir jo šeimininkų kova su baisiausia liga: diagnozę pavyko nustatyti ne iš karto
Manto ir Romenos šeimoje labai svarbią vietą užima jų augintinis – rainas katinas išdidžiu vardu Toras. Torą visai mažytį šeimininkai rado kačių prieglaudoje, tiksliau Toras pats išsirinko sau šeimininkus – pats pirmas iš visų gyventojų atbėgęs jiems tiesiai į glėbį. Deja, bet laimingą katinišką Toro gyvenimą sudrumstė netikėtai užpuolusi liga, apie kurią niekas iš pradžių net neįtarė.
„Torui buvo suėję vos vieneri metai, kai jis pradėjo stipriai kasytis. Kreipėmės į veterinarus, kurie net neatlikę kraujo tyrimų gydė katiną nuo alergijos. Bandėm parinkti maistą, vartojom vaistus – niekas negelbėjo, Toras ne tik kasėsi, bet su kiekviena diena darėsi vis vangesnis, nebenorėjo žaisti, jautėsi, kad mūsų šeimos narys su kiekviena diena silpsta. Tada kreipėmės į kitą kliniką, ten Torui atliko kraujo tyrimus, kurie buvo tragiškai blogi. Tokie blogi, kad gydytojai nusistebėjo, kaip mūsų augintinis dar gyvas. Atliktas echoskopijos tyrimas nieko blogo nerodė, veterinarai įtarė kačių virusinę ligą, bet gydymas nepadėjo, todėl po kelių dienų mums pasiūlė katino nebekankinti ir jį užmigdyti“, – pasakojo Toro šeimininkai.
Atsisveikinti su mylimu augintiniu šeimininkai nenorėjo, todėl Mantas socialiniuose tinkluose, kačių grupėse ėmėsi ieškoti patarimų – gal kas nors buvo susidūręs su panašiais simptomais. Atsiliepė vienos kačių prieglaudos vadovė, kuri rekomendavo kreiptis į gydytoją Laimą Žiukę, nes būtent ji yra išgelbėjusi ne vieną sunkiai sergantį gyvūną. Taip Toras su šeimininkais galiausiai atsidūrė jau trečioje Vilniaus klinikoje, kurioje dirba rekomenduota jiems gydytoja.
Gydytoja Laima Žiūkė vos apžiūrėjusi katinėlį iškart liepė ieškoti donoro – Toro kraujas buvo toks blogas, kad be perpylimo jis tiesiog nebūtų išgyvenęs. Tokių kraujo perpylimų, ieškant Toro diagnozės ir jį gydant, prireikė net šešis kartus. Šeimininkai jau net buvo užsivedę sąsiuvinį su galimais donorų kontaktais ir iki šiol yra jiems visiems be galo dėkingi už skubią ir gyvybiškai svarbią pagalbą. Deja, bet Toro gydymas antibiotikais ar kitais vaistais rezultatų nedavė, kraujo rodikliai tai pagerėdavo, tai vėl stipriai krisdavo, katinas buvo leisgyvis ir Toro gydytoja pradėjo įtarti onkologinę ligą. Norint ją patvirtinti – Toro kraujo tyrimai buvo išsiųsti į Vokietiją.
„Dvi savaites laukėme atsakymo ir labai nerimavome. Visą Toro sirgimo etapą gyvenome labai niūriomis nuotaikomis. Ir tada atėjo atsakymas – leukemija, kraujo vėžys. Prisimenam, kad tada ištiko šokas, puolėme gydytojų klausti – o kas toliau? Ir mums pasakė, kad nežino kas toliau, nes dažniausiai gyvūnų su tokia sunkia diagnoze niekas negydo.“ – prisiminė Mantas ir Romena.
Bet Toro šeimininkai buvo pasiryžę išbandyti viską, kad tik padėtų savo mylimam šeimos nariui. Todėl rūpinimąsi Toru perėmė veterinarijos klinikos onkologas – gydytojas Viktor Skorobogatko. Gydytojas Viktor klinikoje dirba jau trylika metų. Jo pasirinkta onkologo specializacija – viena sunkiausių, nes nuolat tenka susidurti su labai sunkiais pacientais ir neretai net jų netekti. Bet gydytojas Viktor teigia mėgstantis iššūkius ir sugebantis jausmus bei sentimentus palikti šone, kad jie netrukdytų priimti teisingų sprendimų.
„Diagnozė „vėžys“ tikrai nereiškia staigios gyvūno mirties. Šiais laikais daugeliui gyvūnų, jei atvejis nėra užleistas, mes galime padėti. Kartais užtenka pašalinti naviką chirurginiu būdu, kartais padeda chemoterapinis gydymas. O chemoterapija yra tokia pati, kaip žmonėms, tik gyvūnai turi pranašumą – po jos jie nesijaučia taip blogai kaip žmonės, jiems neslenka plaukai, juos labai retai pykina.
Katino Toro atvejis buvo nedažnai pasitaikantis – jam buvo nustatyta netipinė leukemijos forma. Kačių virusinė leukemija nėra navikas, bet tai labai sunki virusinė liga, ja sergantys gyvūnai labai nusilpsta, prasideda mažakraujystė. Toro atveju, eritrocitų kiekis krisdavo iki kritinių ribų. Tiesa, aš labai noriu pagirti Toro šeimininkus – jų stiprybė, pasitikėjimas manimi ir tikėjimas savo gyvūnu labai padėjo jam sveikti. O kelias iki sveikimo buvo nelengvas, nes vaistus pavyko parinkti ne iš karto“, – pasakojo onkologas Viktor Skorobogatko.
Katinui Torui buvo pradėta taikyti chemoterapija. Bet pradžioje gydymas visai nepadėjo, Toro kraujo rodikliai buvo blogi, o pats katinas – labai silpnas. Vienu metu šeimininkai jau buvo beveik bepasiduodantys, tačiau įkvėpti veterinarijos gydytojų nenuleido rankų ir galiausiai – treti išbandyti chemoterapijos vaistai pradėjo duoti rezultatus. Toras pradėjo noriau valgyti, nebebuvo toks silpnas. O kraujo tyrimai rodė vis geresnius rodiklius.
„Ligos metu iš jo buvo likę vieni kaulai, Toras svėrė vos 3 kilogramus, bet kai chemoterapija pradėjo veikti, jis atgavo apetitą, pradėjo valgyti, pradėjo žaisti, priaugo pusę savo kūno svorio – tai mus labai nudžiugino“, – pasakojo Toro šeimininkai.
Šiandien Toras atrodo taip, lyg būtų visai sveikas katinas, tačiau jo vėžys niekur nedingo, jis tiesiog yra suvaldytas. Kas pusantro mėnesio Toras vis atvyksta į kliniką chemoterapijos procedūroms, jos jam padeda ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Gydytojas – onkologas Viktor sako, kad Toro atveju galima tikėtis net remisijos, kada vaistų nebereikės, o šiuo metu stengiamasi didinti tarpą tarp chemoterapijos seansų. Tačiau Toras dabar yra atsigavęs stiprus katinas, kuris visiškai nebeprimena to nusilpusio gyvūno, atvykusio gydytis į kliniką.
Toro šeimininkai yra be galo dėkingi gydytojai Laimai Žiukei ir Viktorui Skorobogatko už sugražintą džiaugsmą į namus ir išgelbėtą Toro gyvybę: „Tai yra stebuklas, kad jis vis dar su mumis, mes labai tikimės, kad kiti pasimokys iš mūsų istorijos – nepasiduoti ir nenuleisti rankų, nes su profesionaliais veterinarijos gydytojais viskas yra įmanoma. Mes nežinome, kiek dar laiko su Toru turime, todėl džiaugiamės kiekviena diena, kai mūsų mylimas augintinis gyvena pilnavertį gyvenimą.“
O gyvūnų gydytojas – onkologas Viktor Skorobogatko visiems šeimininkams primena, kad labai svarbu užbėgti onkologinėms ligoms už akių – todėl labai svarbi profilaktika: „Šunims nuo 7 metų, o katėms nuo 6 metų kasmet rekomenduojame atlikti kraujo ir vizualios diagnostikos tyrimus, o visus naujus atsiradusius guzelius ir darinius patikrinti nepriklausomai nuo gyvūno amžiaus. Tik taip galima „pagauti“ ligą kol ji dar pradinėje stadijoje ir pakankamai lengvai suvaldoma. Vežys šiais laikais nėra mirtina diagnozė, bet labai svarbu jį atrasti kuo anksčiau.“