Šeštadienį Kauną sudrebino išskirtinis projektas „Mes dar dainuosim!“, skirtas legendinės grupės „Hiperbolė“ kūrybai ir jos indėliui į Lietuvos populiariąją kultūrą. Pirmą kartą Lietuvos muzikos istorijoje „Hiperbolės“ kūriniai nuskambėjo didžiausioje „Žalgirio“ arenoje, tapusioje viena didele grupės gerbėjų susitikimo vieta.
Didysis šventinis koncertas „Mes dar dainuosim!“ surengtas minint svarbią sukaktį – bene populiariausia Lietuvos grupė „Hiperbolė“ kitąmet minės savo įkūrimo 50-metį. Anot koncerto organizatorių, pagaliau atėjo laikas atiduoti duoklę muzikai, vertai didžiųjų arenų, ir išreikšti pagarbą grupei, kurios dainos lydėjo mus visą gyvenimą.
Dainos, kurias ne vienas mūsų žinome mintinai, Kauno „Žalgirio“ arenoje skambėjo kaip niekada naujai ir įspūdingai, nes pirmą kartą istorijoje buvo atliktos didžiausioje šalies arenoje akompanuojant Kauno miesto simfoniniam orkestrui (dirigentas Karolis Variakojis).
Žinomos grupės kūrinius scenoje pristatė visas būrys garsių šalies dainininkų – Inga Valinskienė, Merūnas, Povilas Meškėla, Monika Marija, Vladas Kovaliovas, Ovidijus Vyšniauskas, Ona Kolobovaitė bei grupės „Hiperbolė“ legenda – Viktoras Prapras.
Jaunąjai kartai atstovavo dainininkė Miglė Pivoriūnaitė ir Paulius Burba („Multiks“). Ritmo grupės frontą laikė tikri Lietuvos scenos grandai – Tomas Varnagiris (gitara), Tomas Maslauskas (boso gitara), Mindaugas Balčiūnas (klavišiniai), Andrius Kairys (mušamieji) bei pritariančiosios vokalistės.
Koncerte skambėjo nemirtinga „Hiperbolės“ klasika – geriausios per visą karjeros 50-metį sukurtos dainos: „Vandens ženklai“, „Sugrįžk“, „Kai nieko neturi“, „Tu grok“, „Išgalvotas gyvenimas“, „Pamiršk mane“, „Aš dar dainuosiu“ ir daug kitų puikių kūrinių, su kuriais užaugo jau ne viena mūsų karta ir kuriuos myli visa Lietuva.
Ypatingo žavesio projektui suteikė charizmatiškoji televizijos ir radijo laidų vedėjų pora – Darius Užkuraitis ir Gabrielė Martirosian.
Fotogalerija:
Apie „Hiperbolę“
Grupė „Hiperbolė“ susikūrė 1974 m. tuometiniame Vilniaus inžinieriniame statybos institute (dabar – VGTU) ir grodavo šokiuose. Repertuare skambėjo „The Beatles“, „Deep Purple“, „Nazareth“, „Bad Company“, „Uriah Heep“ ir savo kūrybos dainos.
Per kelis metus grupė tapo beprotiškai populiari, tačiau kolektyvo neaplenkė sovietinė cenzūra, ypač sustiprėjusi po Romo Kalantos susideginimo. Sava muzika galėjo skambėti tik neoficialiuose renginiuose priklausomai nuo valdžios atlaidumo. Muzikantai patys platino savo įrašus, kurie pasklido po Lietuvą ir tapo liaudies muzika.
1980 m. prasidėjo grupės aukso amžius – per keturis metus „Hiperbolė“ sugrojo daugiau kaip 300 koncertų, 1984 m. tapo Filharmonijos kolektyvu, tačiau tais pačiais metais, kaip ir kitos roko grupės, valdžios struktūrų buvo išformuota kaip kelianti grėsmę komunistinei santvarkai.
Vėliau „Hiperbolė“ buvo atsikūrusi 1991 m. ir 1996 m., išleido dar keturis studijinius albumus ir rengė turus, sutraukusius minias klausytojų. Deja, dėl įvairių priežasčių grupės veikla visgi buvo nutraukta.
Taigi dabar, artėjant „Hiperbolės“ jubiliejui, atėjo metas tinkamai įprasminti Lietuvos roko pionierių kūrybą ir išreikšti dėkingumą grupei, kurios muzika paliko bene ryškiausią pėdsaką mūsų muzikos istorijoje ir visų Lietuvos žmonių širdyse.