Kaune atidaryta papuošalų iš cemento paroda

Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda / Elijaus Kniežausko nuotr.
Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda / Elijaus Kniežausko nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Penktadienį Kaune, galerijoje „Nyčės ūsai“, surengtas menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų, įkvėptų Kauno tarpukario architektūros parodos atidarymas.

Šventės atmosferą kūrė vienas geriausių jaunosios kartos kompozitorių bei džiazo atlikėjų Giedrius Nakas. Į parodos atidarymą atvyko architektai, menininkai, verslininkai, dizaino organizacijų, Kauno savivaldybės atstovai.

Papuošalų iš cemento kolekcija sukurta laimėjus „Kauno startuoliai 2017“ projektą, ji pelnė ir Lietuvos dizaino diplomą „Geras dizainas 2018“.

Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda
Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda / Elijaus Kniežausko nuotr.

Paroda kviečia naujai pažvelgti į Kauno architektūrą ir atrasti sąlyčius su savimi, apčiuopti miesto impulsus, pajusti erdvės bei žmogaus patyrimo sintezę detalėse.

Juk kadaise Kaunui buvo pranašaujama šlovė, o Laisvės alėja (tuomet Nikolajaus prospektas) lyginta su Holivudu. Istorijų daug, tačiau šiandien Kaunas gali didžiuotis unikaliu identitetu – tarpukario architektūra.

Kaip savo kūrinius apibūdina jų autorė Gerda Liudvinavičiūtė – tai miesto architektūra, telpanti delne.

Menininkė sumanė prekės ženklo pavadinimą „CELSIUS 273“. Tai temperatūra, įprasminanti atšiauriausią klimatą visatoje. -273 C – riba, kurią pasiekus, išnyksta bet kokia gyvybės forma. Tyla ir amžinybė. Be vandens, be menkiausios egzistencijos užuomazgos. Sterili būsena, neturinti laiko, minčių, tačiau kruopščiai sauganti savyje slapčiausias visatos paslaptis ir įkvepianti kurti miestų utopijas. Įkvepianti kurti save.

Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda
Menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės „THE CONCRETE CITY|KAUNAS“ cemento papuošalų paroda / Elijaus Kniežausko nuotr.

Cementas taip pat neturi gyvybės, kol jos nesuteikia žmogus.

„Mano papuošalams taip pat reikalingas žmogus, kad cementas atgytų. Per laiką, nešiojamas ant odos, jis po truputį net ima blizgėti. Tarsi stebuklas – aksesuaras atgimsta, sušyla ir įgauna prasmę, istoriją, kuria gyvena individas“, – sako menininkė.

Kolekcija dedikuota Kauno miesto tarpukario modernizmo architektūrai. Pasirinkti septyni ryškiausi modernizmo architektūros statiniai ir jiems sukurtos septynios skirtingos juvelyrinės cemento detalės, atspindinčios svarbiausius tų pastatų akcentus (pvz. M.K.Čiurlionio muziejaus fasadas, pelėdų kalno garsiosios pelėdos bei modernus kalno atspindys ir kt.).

Sukurta auskarų bei vyriškų sąsagų kolekcija, taip pat architektūriška sidabro konstrukcija, kurios apatinė dalis atsisega ir detales galima keisti, kurti savitą miestą ir įprasminti žmogaus svarbiausius patyrimus mieste.

Ši kolekcija – skirtingų vizualaus meno krypčių sintezė, skatinanti pažvelgti į istoriją iš naujo, susimąstyti, kas yra modernizmas tada ir dabar. Norima atkreipti dėmesį į vartotojiškumą. Skatinti žmones pamilti tai, kas matyta, dėliojant naujus akcentus ir skatinant meilę miestui. Pavadinimas išduoda – konkretus – betono miestas. Tuos pačius dalykus galime matyti skirtingai, miestas visada yra kitoks, net jei jis ir tas pats, nes miestas – pirmiausia yra mumyse.

7 objektai, kuriems sukurtos cemento juvelyrikos detalės:

Objektas: Centrinio pašto rūmai

Metai: 1930 – 1932

Architektai: Feliksas Vizbaras

Adresas: Laisvės al. 102, Kaunas

Stiliai: Tautinis stilius, modernizmas

Detalė: Langai, kurių dekorui panaudotas nežinomos audėjos išausto kaklaraiščio fragmentas.

Objektas: Karininkų ramovė

Metai: 1931 – 1937

Architektai: Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova–Kovalskis.

Adresas: A. Mickevičiaus g. 19, Kaunas.

Stiliai: „Tautinis stilius“, Modernizuotas istorizmas

Detalė: Pirmo aukšto langų grotos. Langai apkaustyti grotomis ne saugos sumetimais, o pagyvinant eksterjero dizainą.

Objektas: Lietuvos teisingumo ir seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)

Metai: 1925 – 1929

Architektai: Edmundas Alfonsas Frykas

Adresas: E. Ožeškienės g. 12/L. Sapiegos g. 5, Kaunas

Stiliai: „Tautinis stilius“, Art Deco, Neoklasicizmas

Detalė: Vitražas lubose.

Objektas: Kristaus Prisikėlimo bazilika

Metai: 1933 – 1940

Architektai: Karolis Reisonas

Adresas: Žemaičių g. 31A, Kaunas,

Stiliai: Funkcionalizmas/modernizmas

Detalė: Langai, besidriekiantys vertikaliomis linijomis.

Objektas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Metai: 1929 – 1936

Architektai: Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas, Kazimieras Kriščiukaitis

Adresas: Putvinskio g. 55, Kaunas

Stiliai: Ankstyvasis funkcionalizmas

Detalė: Muziejaus fasadas.

Objektas: Aleksandros Iljinienės namas

Metai: 1933 – 1934

Architektai: Arnas Funkas

Adresas: K. Donelaičio g. 19, Kaunas

Stiliai: Modernizmas

Detalė: Namo fasadas.

Objektas: Pelėdų kalnas

Metai: 1924

Skulptorius: Vincas Grybas

Adresas: A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas

Detalė: Pelėdos, sėdinčios ant tvoros.