Kaune – sidabrinis vakaras ir garsenybių kvapų istorijos: nuo kolekcijų iki uždraustų vaisių

„Kvapo įtaiga stipresnė už žodžius, reginius, jausmus ir valią. Kvapo įtaigai neįmanoma atsispirti, jis patenka į mus kaip oras į plaučius, jis užlieja mus, tiesiog užtvindo ir niekas negali nuo jo apsiginti“, – prieš keturis dešimtmečius rašytojo Patricko Suskindo, itin besidomėjusio ir ne kartą knygose aptarusio paslaptingąjį aromatų pasaulį, ištartas tekstas tapo savotišku sidabrinio vakaro, į kurį svečius pakvietė arabiškų kvepalų žinovė Viktorija Gaidytė, devizu.

Kolekcija – tik iš užsienio

Kad kvapai turi neįtikėtiną galią, patvirtino ir visi šventės svečiai.

„Yra tokių parfumerių kūrinių, kurie tampa tarsi tavo dalimi, tavo „rūbu“ ir identitetu. Juk ne veltui yra sakančių, jog jie, nepasipurškę mėgstamais kvepalais, jaučiasi tarsi nuogi, – su šypsena populiarų visuomenėje posakį priminė švenčių planuotoja Inga Budrienė, – Namuose turiu nemažai kvepalų, bet lentynėlė ne tik netuštėja – ji vis dar pasipildo“.

Nors pašnekovė patikino nesanti prisirišusi prie daiktų – jei kuris aromatas nebepritinka, ji mielai juo pasidalina su tokį vertinančia drauge. Kvepalus ji dažnai dovanoja ir savo artimiesiems, ir kolektyvui.

Ne vienas kvepalų buteliukas yra ir Kauno ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus namuose. Kažkada jo turėta kolekcija buvo tikrai neįtikėtina.

„Specialioje spintelėje buvo net 40 skirtingų buteliukų. Ir nė vieno – iš sovietų sąjungos šalių. Visi – draugų ar kolegų parvežti iš užsienio“, – pasakoja žinomas vyras.

Tuomet išskirtiniu kvapų archyvu džiaugęsis K.Ignatavičius šmaikštauja – jo draugai į svečius užsukdavo ne tik pabendrauti, bet ir pasikvėpinti. Jis pats mėgdavo švarko atlapus papurkšti skirtingais aromatais – dešinį vienu kvapu, o kairįjį – kitu.

„Kai turėti kvepalai baigėsi, šviesaus atminimo mano žmona patarė buteliukais nebeužimti vietos. Su jais teko atsisveikinti. Bet tuomet padariau sąrašą turėtų aromatų, kurį išsaugojau iki šiol“, – pasakojo Kauno ceremonmeisteris.

Senelio meilę kvepalams žino ir jo anūkė Indrė Ignatavičiūtė. Ji patikino – naujas, stiprus aromatas yra geriausia dovana jam.

„Turime dar vieną bendrą aistrą. Tai – meilė muzikai“, – pridūrė išskirtinio balso savininkė, Didžiojoje Britanijoje subūrusi ir ne vienerius metus koncertavusi su grupe, o šiuo metu grįžusi gyventi į Lietuvą.

Sidabrinės šventės Kauno senamiestyje svečiams I.Ignatavičiūtė padovanojo ir kelias dainas.

Uždraustus aromatus gabeno kupranugariai

Savo talentu publiką džiugino ir vedėjas Gintaras Vidmantas, padėjęs arabiškų kvepalų žinovei V.Gaidytei įdomiai perteikti ne vieną, su tolimaisiais rytais susijusią legendą ir paaiškinęs, kodėl vakaro simboliu tapo sidabras – „Parfum Arabia“ pristatė naują tokios spalvos kvapų kolekciją bei socialiniuose tinkluose pasiekė solidų sekėjų skaičių.

„Rytų šalių mitų ir tikrų tikriausių istorijų mūsų namuose visada buvo gausu, nes tėveliai pirmuosius, tuo metu lietuviams dar neįprastus bei netikėtus aromatus parvežė prieš daugiau nei dvidešimt penkis metus. Klausydavausi jų pasakojimų, uosdavau parfumerių kūrinius ir jau tada žinojau, kad tęsiu tai, ką jie pradėjo“, – sako pašnekovė.

Pasak V.Gaidytės, Rytų šalyse sklando ne vieną legenda apie tai, kaip griežtai nuo svetimų akių saugomoms princesėms į jų rūmus afrodiziakais praturtinti kvepalai buvo atgabenami kelią be vedlio galėjusiais rasti kupranugariais. Natūralioje gamtoje jau nykstantys gyvūnai tuomet tapdavo didžiaisiais kilmingųjų paslapčių saugotojais. Dar ir dabar arabų šalyse išlikusios trys didžiausios vertybės: arabų veislės žirgas, medžioklinis sakalas ir lenktyninis kupranugaris.

Fotogalerija: