Keisčiausios ekologijos idėjos

Dirbtinės salos

Kai sausumos plotų dalijimasis tapo mėgstamiausiu turtingųjų žaidimu, apsigyventi dirbtinėse salose arba po vandenynus plaukiojančiuose miestuose – išeitis, siūloma visiems likusiems. Tačiau ši mintis jau spėjo sulaukti aplinkosaugininkų kritikos. Teigiama, kad dirbtiniai dariniai pažeistų vandenynų ekosistemas. Nors atsižvelgiant į šias pastabas projektas kasdien tobulinamas, vis dėlto pripažįstama, kad net ir užtikrinus ekologinės pusiausvyros išsaugojimą neaišku, ar tokios salos būtų paklausios dėl susisiekimo ir milžiniškų kainų.

Jei jūsų nevilioja gyventi apsuptai vandens idėja, galbūt susižavėsite plūduriuojančia kriauklės formos sporto sale? Tai puikus būdas keliauti vandeniu iš taško A į tašką B, žinoma, jei nesibodėtumėte visą kelią plušėti treniruoklių salėje. Nors mokslininkai negali atsidžiaugti, kad pagaliau rado būdą, kaip panaudoti energiją, kurią žmonės išeikvoja įprastose sporto salėse, labai abejojama plaukiojančių sporto salių efektyvumu. Kažin ar žinodama, kad šiandien jūsų laukia itin svarbus susirinkimas, sutiktumėte visą kelią kilnoti svarmenis ar lieti prakaitą ant bėgimo takelio ir darbovietę pasiekti suplukusi ir pavargusi vien tam, kad palaikytumėte ekoideologiją. Ko gero, keliavimas pėstute ar važiavimas dviračiu šiuo atveju susilauktų daugiau šalininkų.

Nuo spausdintuvų iki kelio dangų

Šiandien įmanoma viskas. Gyvas to įrodymas – prieš kelis metus plačiosioms masėms pristatytas spausdintuvas, nenaudojantis nei dažų, nei popieriaus. Nuo įprastų spausdintuvų jį skiria šiluminė galvutė, kuri be jokio rašalo norimą tekstą atspaudžia ant specialių plastmasinių lakštų. Kita naujovė – šie vandeniui atsparūs lakštai gali būti naudojami daugybę kartų. Jums tereikia juos dar kartą įdėti į spausdinimo dėklą ir pasirinkti kitokios temperatūros režimą – tekstas bus ištrinamas arba perrašomas. Neginčytinas pranašumas – tokio spausdinimo praktiškumas: vienas lakštas gali būti perrašomas iki tūkstančio kartų.

Mokslininkai, siekdami pademonstruoti išmonę, nepasitenkina vien mažais sumanymais. Dar viena įdomi mintis – kelio elementų įmontavimas. Pastebėta, kad transporto priemonėms riedant keliu tarp padangų ir kelio dangos vyksta trintis, kuri galėtų būti nukreipta konkretiems tikslams. Taip mokslininkams gimė idėja sukurti specialius kelio dangai pritaikytus elementus, kurie sugertų susidariusią energiją tam, kad ją būtų galima produktyviai panaudoti įvairiose srityse. Užmačios geros, bet idėjos įgyvendinimas sunkiai įsivaizduojamas: norint įmontuoti elementus, tektų perkloti viso pasaulio kelių raizgalynę. Beje, dar neapsvarstyta, kaip derėtų spręsti kelio dangos elementų susidėvėjimo klausimą.

Subalansuoti žalmargių dujas

Ką pamanytumėte, jei apžiūrėti jūsų žalmargės atvykęs veterinaras pasiūlytų subalansuoti jos išleidžiamas dujas? Liaudiškai sakant, persdamos karvės išskiria itin daug metano dujų, kurios net dvidešimt tris kartus labiau teršia aplinką nei anglies dioksidas.

Tyrėjai nustatė, kad dujose, susikaupusiose kengūrų žarnynuose, visai nėra metano, nes šių gyvūnų organizme jam susidaryti neleidžia tam tikros bakterijos. Manoma, kad šiomis bakterijomis užkrėtus naminius gyvulius, pavyzdžiui, karves, būtų panaikinta bent dalis metano taršos grėsmės. Šiandien mokslininkai bando izoliuoti kengūrų žarnyne vešinčias bakterijas, bet vis dar nežinoma, kokį poveikį karvių sveikatai turėtų planuojamas žmogaus įsikišimas. O kol vyksta įtemptas darbas, karvės vis dar į aplinką išskiria net keturiolika procentų visų šiltnamio dujų.

Išradėjai linksminasi

Manote, kad lakia vaizduote labiausiai gali pasigirti vaikai ir meno pasaulio atstovai? Ne tik jie. Išmone nesiskundžia ir mokslininkai. Jei esate užkietėjusi „žaliukė“, galbūt susigundysite įsigyti bambukų pluoštu dengtą nešiojamąjį kompiuterį, prie kurio prikabintoje plastikinėje dėžutėje siūloma auginti gėlę.

Rytais pamiegoti mėgstančios šunų šeimininkės turėtų susižavėti vadinamuoju augintinio puoduku – tai numylėtiniam tuštintis skirta medinė žole apsėta aikštelė-dėžė, atstojanti lauko vejos plotą.

Kas gi galėtų būti geriau už biure panaudotą popierių į skutelius paverčiančią rankinę pjaustymo mašiną, kuri nenaudoja elektros energijos? Ogi specialus prietaisas, kuris prirašytus lapus paverčia tualetinio popieriaus ritinėliais.
O ką pasakysite apie elektros jungiklį-spąstus, kuris nuspaudus įjungimo mygtuką skaudžiai kaukšteli per nagus? Jis sukurtas tam, kad kiekvienąkart užsukusi į apytamsį kambarį gerai pamąstytumėte, ar išties būtina degti šviesą.

Dar vienas karštą vasaros dieną praverčiantis išradimas – saulės energiją naudojanti kepuraitė-vėdintuvas.
Net ir toks, rodos, naudingas išradimas kaip garsą sugeriančios užuolaidos vertinamas skeptiškai. Taip, specialus audinys neleistų pašaliniams garsams, pavyzdžiui, vaikų krykštavimui kieme ar transporto priemonių keliamam triukšmui, trikdyti jūsų ramaus poilsio. O kaip jums galimybė įkrauti savo išmanųjį telefoną, treniruojant ranką? Arba dušas, kuris perspėja, kad turkšdamasis po vandeniu jau praradote saiko jausmą? Arba augalas, kuris auga sugerdamas iš kriauklės nenaudingai ištikštantį vandenį?...

Dirbtiniai medžiai išspręs problemas?

Dėl planetos išsaugojimo mokslininkai neretai griebiasi ir desperatiškų planų. Štai siūloma visą pasaulį „apsodinti“ didžiuliais dirbtiniais medžiais, kurių išlaikymas kasmet atsieitų maždaug šešis šimtus milijardų dolerių. Teigiama, kad šie medžiai sugebėtų sugerti kenksmingąjį anglies dioksidą.

Kitą su augalais susijusį pasiūlymą pateikė vienas Kalifornijos universiteto mokslininkas. Žinoma, kad augalai karštuose, sausringuose regionuose dažniausiai yra pūkuoti, o ši danga atspindi infraraudonuosius spindulius ir sudaro sąlygas produktyvesnei fotosintezei. Mūsų klimato zonoje siūloma didesnį šio proceso efektyvumą užtikrinti apsodinant nuosavas pieveles plaukuotais egzotiniais augalais. Kad ir kokia viliojanti ši idėja pasirodytų prisiekusiems augalų mylėtojams, tiesa ta, kad neįprastų augalų invazija suardytų natūralias ekosistemas. Net jei ir pavyktų įsikišus mokslininkams įprastus augalus padengti pūkeliais, situacija nė kiek nepagerėtų, nes gebėjimas atspindėti daugiau infraraudonųjų spindulių reiškia, kad būtų išgarinta mažesnis vandens kiekis, tad tiek vienu, tiek kitu atveju mūsų planetai iš to nebūtų daugiau naudos.

Vartotojiškumo ir patogaus gyvenimo vaikymosi keliamas pavojus gyvenantiems Žemėje kasdien rodosi vis realesnis ir grėsmingesnis, tad mokslininkai griebiasi ir šiaudo, kad jį atitolintų. Kartais išties atrodo, jog žaliųjų išradėjų tyrimų ir eksperimentų erdvė tapo tikra žaidimų aikštele. Kad ir kaip būtų, net jei kai kurios idėjos panėšėja į kovą su vėjo malūnais ir neduoda apčiuopiamos naudos, bent jau praplečia vaizduotės lauką ir priverčia nusišypsoti.

Tekstas Ž. Perminaitės