Prieš septynerius metus tapęs „Lietuvos balso“ nugalėtoju, dabar koncertuojantis su grupe „el Fuego“, tenoras Paulius BAGDANAVIČIUS (32) nuo vokalinio meno atsitraukti išmoko pabėgdamas į virtuvę. Joje tris šeimos moteris – žmoną Liną ir dukreles Pauliną bei Mariją – pradžiugina įvairiausiais skanėstais, tarp kurių – šio karantino atradimas ruginė duona.
Virtuvė – vieniems darbas, kitiems – hobis, tretiems – psichoterapija, dar – menas, o jums?
Viskas, išskyrus darbą. Nėra geresnio būdo emocijoms nuraminti, kaip vėlai parvažiavus po šeštadieninių koncertų keltis sekmadienio rytą ir užsirišti prijuostę: šeima tada žino – tėtis ką nors labai skanaus paruoš. Kodėl? Nes turiu išlepintą gomurį: Lina ne kartą yra pabrėžusi, kad man sunku įtikti, todėl su malonumu užleidžia vietą virtuvėje. Dar paauglystėje, jei grįžęs iš mokyklos nerasdavau ko nors tą akimirką norimo ir skanaus, imdavau ir gamindavau. Dažniausiai tai būdavo čirviniai blynai su uogiene. Nuo mažens labai mėgau miltinius patiekalus, o karštaisiais mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalais susidomėjau studijų metais: išvykstančiam iš Marijampolės mama prikraudavo krepšį įvairių skanumynų, bet ilgainiui pajutau, kad šildytas maistas ne toks gardus kaip šviežiai pagamintas. Taigi ėmiausi virtuvės – kulinarinės temos užimdavo didžiąją dalį telefoninių pokalbių su mama. Manau, kad esu neblogai perpratęs nacionalinę virtuvę: bulviniai blynai, plokštainis, balandėliai, cepelinai, o be tradicinių sriubų apskritai mūsų šeimoje neįsivaizduojami pietūs.