Kiaušidžių vėžį įveikusi Zita Zamžickienė: „Prašyti vaisto tam, kad tu gyventum, yra nepakeliamai sunku“
Susirgti kiaušidžių vėžiu Lietuvoje prilygsta greitos mirties nuosprendžiui. Kasmet mūsų šalyje nustatoma per 420 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Išgyvenamumo rodikliai susirgus mūsų šalyje yra vieni blogiausių Europoje. Tik kas trečia susirgusi kiaušidžių vėžiu išgyvena 5 metus.
Jau keletą metų lietuviškas šios ligos gydymas neatitinka Europos sąjungos standartų. Ir kai moterys su ašaromis akyse maldauja kompensuoti modernų gydymą, leidžiantį pailginti gyvenimo trukmę nors pusmečiu, jos atsitrenkia į valdžios vyrų biurokratizmą ir politikavimą.
Vėlai diagnozuojama
Kiaušidžių vėžys yra pati klastingiausia moterų onkologinė liga. Tuo pačiu tai ir sunkiausiai gydoma liga iš onkoginekologinių ligų grupės. Gimdos kaklelio vėžys, endometro vėžys, išorinių lytinių organų vėžys – nuo šių ligų kartu sudėjus miršta mažiau moterų nei nuo kiaušidžių vėžio.
„Visame pasaulyje kiaušidžių vėžio problema sunkiai sprendžiama vien dėl to, kad virš 60 proc. pacienčių liga nustatoma jau 3–4 stadijos. Taip yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Iki šiol nėra sukurtų ekonomiškai patikimų visuotinio patikrinimo programų.
Kiaušidžių vėžys vadinamas klastinga liga, nes neturi specifinių simptomų. Jis sudaro apie 5 proc. visų piktybinių moterų ligų. Pagal sergamumą, tai yra 6 pozicija iš visų moterų onkologinių ligų“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus gydytojas, onkologas chirurgas dr. Kastytis Žilinskas.
Skandinavės gyvena ilgiau
Dr. Kastytis Žilinskas pamena, jog prieš dvejus metus buvo užsibrėžti labai dideli tikslai, kurie turėjo užtikrinti geresnę kiaušidžių vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę, tačiau per šiuos metus labai mažai pavyko nuveikti.
„Su šia liga sudėtinga, nes kas porą metų atsiranda vis po naują teoriją, kodėl ji išsivysto. O nežinant ligos priežasties, sunku gerai gydyti. Dažniau serga negimdžiusios moterys, turinčios antsvorio, jei giminėje yra genetinis paveldimumas. Lietuvoje jau galima atlikti tyrimus, nustatančius BRC1 ir BRC2 geno mutacijas, tai leidžia išsiaiškinti savo riziką. Jeigu nustatomos tos mutacijos, tuomet galima operuoti. Tik svarbu nepamiršti, kad net pašalinus kiaušides, toje vietoje gali išsivystyti vėžys, mediciniškai bus įvardijama kita diagnozė; chirurginės šalinimo operacijos tikrai nėra panacėja“, – sako medikas.
2000–2007 m. Europos šalyse buvo tirtas procentinis išgyvenamumas po kiaušidžių vėžio diagnozės. Eurocare duomenimis, 5 metus Šiaurės Europos šalyse išgyveno 41,1 proc. moterų, susirgusių kiaušidžių vėžiu, Centrinėje Europoje – 40 proc., Pietų Europoje – 38 proc., Rytų Europoje – 34 proc., Lietuvoje – 31,7 proc.
TAIP PAT SKAITYKITE: Viskas vienoje vietoje: 10 tekstų apie vėžį
Gydymas gali ir kainuoti
Gydytojas sako, jog geriausią gydymą galima suteikti specializuotuose centruose, kur dirba specialistų komanda. Anot K.Žilinsko, pasaulyje vyrauja tendencija steigti kiaušidžių vėžio gydymo centrus.
Dažniau serga negimdžiusios moterys, turinčios antsvorio, jei giminėje yra genetinis paveldimumas.
„Kiaušidžių vėžys pasižymi dideliu atkryčių skaičiumi, todėl gydymas turi būti tęstinis. Jeigu ginekologas įtaria – reikia kuo skubiau siųsti į specializuotą centrą. Citoredukcinės operacijos trunka 6–8 val. Deja, bet jos yra nepakankamai apmokamos Ligonių kasų. Kai kurių kitų operacijų atlikimas visai neapmokamas valstybės, pacientėms kartais reikia pačioms įsigyti kateterius ir kitas operacijai reikalingas priemones.
Ir dar – man būna labai nemalonu, kai susitikus su kolegomis iš kitų šalių, tenka jiems sakyti, kad mes neturime biologinių vaistų. Jie kalba apie tokio gydymo rezultatus, atlieka įvairius veiksmingumo tyrimus, o mes tylime“, – kalbėjo gydytojas K.Žilinskas.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė, profesorė Vida Marija Čigriejienė sako, jog nežiūrint daugybės institucijų pastangų, per pastaruosius metus kiaušidžių vėžio gydymas nepagerėjo ir neatitinka Europos sąjungos standartų. „Iki šiol Lietuvoje nėra kiaušidžių vėžio biologinės terapijos. Tik Lietuvoje ir Latvijoje šis gydymo būdas nekompensuojamas. Neprieinami kai kurie 2 ir 3 eilės chemoterapiniai vaistai. Lietuvės tikisi, kad jų teisė gyventi taps svarbesnė už ambicijas, biurokratizmą ir politikavimą“, – sako profesorė.
Sunku prašyti vaisto
Asociacijos onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė kiaušidžių vėžio diagnozę išgirdo, kai jai buvo 53 m.; tai įvyko prieš ketverius metus. Dabar ji sako, kad gimdos kaklelio vėžys yra kontroliuojama liga, nes veikia nacionaliniu mastu patikros programa, o kiaušidžių vėžys yra tylusis žudikas, jis gali užgriūti bet ką visiškai netikėtai.
Pernai buvo pradėti kompensuoti trys nauji medikamentai kiaušidžių vėžio gydymui; iš viso pernai 749 pacienčių gydymui buvo išleista virš 700 tūkst. eurų.
„Aš dirbau, bėgau per gyvenimą, daug ko tikėjausi. O šiandien esu pacientų organizacijos atstovė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, esame antroje vietoje pagal mirtingumą nuo kiaušidžių vėžio. Visi žino, kaip, pavyzdžiui, prašyti darbo yra labai sunku, bet prašyti vaisto tam, kad tu gyventum, yra nepakeliamai sunku“, – tikina Z.Zamžickienė.
Kalbėdama apie ligos gydymą moteris sako, kad mūsų šalyje nekompensuojami ne tik modernūs vaistai, tačiau kai kurios moterys nesulaukia kompensacijos už chemoterapinį gydymą, kurio kaina už 6 gydymo ciklus siekia apie 2000 eurų.
„Blogiausia, kad pacientės visai neturi informacijos apie esamus gydymo būdus, pas mus juoda tyla. Nieko nežino moterys. 40–60 moteriškių su išplitusių kiaušidžių vėžiu – kas tai yra? Valstybės mastu tai nėra daug ir pinigai nebūtų labai dideli... Kodėl mes uodegoje? Kodėl mes mirštame nuo kiaušidžių vėžio? Kodėl pacientas turi kovoti už teisę gauti gydymą? Tai yra baisu, kai tu lieki vienas kovoje už savo gyvybę“, – kalbėjo pacientų organizacijos atstovė.
Nepriima sprendimo
Daugiau nei tris metus sergančios kiaušidžių vėžiu moterys prašo biologinės (taikinių) terapijos. Ponia Zita prisiminė diagnozės draugę Rūtą, kurią palaidojo, taip ir nesulaukusią gydymo.
Sveikatos reikalų viceministras Valentinas Gavrilovas sako, jog ministerija dar nėra priėmusi sprendimo dėl biologinės terapijos kompensavimo. Pernai buvo pradėti kompensuoti trys nauji medikamentai kiaušidžių vėžio gydymui; iš viso pernai 749 pacienčių gydymui buvo išleista virš 700 tūkst. eurų. „Širdyje mes norime padėti visiems, bet kai yra tam tikros ribos, turi laikytis tų taisyklių, nes kitaip visiškai iškreipsi situaciją“, – kalbėjo viceministras.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktorius Gintautas Barcys leidžiasi į ilgus samprotavimus apie vaistų efektyvumo ir jų sumos santykį, kad jo tarnybai vis neužtenka įrodymų, ar tikrai tie biologinės terapijos vaistai yra veiksmingi. Nors kitų Europos šalių analogiškoms tarnyboms įrodymų užteko, ir biudžetai tokių valstybių, kaip Serbija, irgi sunkiai prilygsta Vokietijos, bet kompensavimas numatytas, moterys gydomos. Gal trūksta moters gyvybės kaip vertybės suvokimo?
„Teisė į sveikatą mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta, tačiau teisė į gyvenimą – ne, todėl dažnai ir leidžiame žmonėms numirti. Lietuvoje yra nepaisoma paciento poreikių, dažnai jis yra nurašomas. Be to, Europos teisėje yra įtvirtinta teisė į gydymo naujoves, Lietuvoje – ne. Todėl kitų Europos šalių gyventojai ir gauna inovatyvius vaistus, o mums dėl jų tenka kovoti savo sveikatos sąskaita”, – sako pacientė Z.Zamžickienė.
„Moterims, kurios gauna biologinę terapiją, pailgėja remisijos laikotarpis, kai nereikalingos chirurginės operacijos, netaikoma terapija, todėl, mano nuomone, žiūrint iš ekonominės pusės, tai valstybė nepatirtų nuostolių, jei būtų kompensuojama biologinė terapija“, – įžvalgomis dalijasi onkoginekologas dr. K.Žilinskas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. S.Čaplinskas: ką kiekviena moteris turi žinoti apie gimdos kaklelio vėžio prevenciją?
Atrodo, jog Lietuvoje bus įdiegta labai keista praktika – biologinės terapijos vaistus tiekianti įmonė sudarys sutartį su Lietuvos valdžios institucijomis, kad jei pacientei vaistai nepadės, jie turės valstybei atiduoti tuos pinigus, kurie buvo išleisti medikamentams. Kol kas tai irgi dar tik diskusijų valdininkų kabinetuose tema ir, ar tai taps realybe, nežinia.
Onkologija.lt prezidentė Zita priduria, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija nepaskubės išspręsti šios problemos bus kreipiamasi į įvairias žmogaus teises ginančias institucijas, ne tik Lietuvos, bet ir Europos. Ponia Zita yra teisininkė, žinių ir įgūdžių jai užtenka.
Paklausus, o kaip ji patartų moterims apsisaugoti nuo šios ligos, ji greitai atsako: „Jeigu tik šeimoje buvo kokio vėžio diagnozė, darykitės vėžio žymenis CA125 (35 yra norma, jeigu yra virš – reikėtų sunerimti, neišsigąsti, bet sureaguoti), nes eilinės ginekologinės apžiūros metu gydytojams sunku pamatyti šio vėžio pradžią. Gydytojai nepamato. Jeigu vėžio žymenys pakitę, tada reikia prašyti išsamesnių tyrimų, ultragarso ir kitų”, – pataria ponia Z.Zamžickienė.