Prof. Liudvikos Laimos Griciūtės priešvėžinė mityba: ką valgyti ir ko vengti
Sparčiai daugėjant vėžio atvejų, mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad vienas svarbiausių veiksnių, galinčių pristabdyti šią epidemiją, yra gyvenimo būdas ir, pirmiausia, mityba. Teorijų, ką valgyti, daugybė. Kaip tarp jų nepasiklysti?
Riebalai – priešas Nr. 1
Visą gyvenimą įvairius vėžio atsiradimo veiksnius tyrinėjusi mokslininkė prof. Liudvika Laima Griciūtė (89 m.) teigia, kad jei būtų įmanoma atrasti vieną ar kitą produktą, apsaugantį nuo vėžio, būtų labai paprasta. Tačiau mes valgome daug skirtingų produktų ir nustatyti priklausomybes tarp jų ir vėžio labai sudėtinga. Kita vertus, nustatyta, kad tam tikros maisto produktuose esančios medžiagos iš tiesų apsaugo arba, atvirkščiai, skatina vėžio vystymąsi.
Pasirodo, šiuo požiūriu naudingesnės daržovės negu vaisiai. Būtent jose yra daugiau mūsų organizmui naudingų medžiagų. Teigiama, kad mitybos ypatumai vėžio riziką gali padidinti arba sumažinti nuo 20 iki 50 proc.
Reikia žinoti, kad kuo daugiau daržovės galime suvalgyti, tuo didesnį poveikį ji turi.
Labiausiai vėžio riziką didina gyvūninių riebalų perteklius maiste, taip pat raudonos mėsos vartojimas. Tyrimai rodo, kad daug riebalų vartojantys žmonės dažniau serga storosiso žarnos, krūties, priešinės liaukos vėžiu. Riebalai – pagrindinė nutukimo priežastis, o antsvorį turintys žmonės dažniau serga gimdos, tulžies pūslės, inkstų vėžiu. Maistas yra riebus, kai 100 g jo yra daugiau nei 20 g riebalų, saldus (saldų maistą, ypač saldžius gėrimus, taip pat reikia riboti) – kai 100 g jo yra daugiau nei 15 g cukraus.
Tuo tarpu maistas, kuriame gausu daržovių, ypač morkų, kopūstų, taip pat rupios duonos, kruopų, mažina vėžio riziką. Taip pat verta gerti žaliąją arbatą, kurioje gausu polifenolių, veikiančių kaip antioksidantai ir apsaugančių nuo vėžio. Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis spėjama, kad iki 75 proc. padidinus daržovių ir vaisių savo racione, galima būtų išvengti 10–50 proc. virškinamojo trakto vėžio, o valgant mėsos tik kartą per savaitę – 3–5 proc. storžarnės vėžio atvejų. Apibendrinant – mityba, kurioje vyrauja augalinis maistas, vėžio riziką sumažina apie 11 proc.
Prieš vėžį ginkluojamės braškėmis
Beje, vėžio riziką mažina ir braškės. Eksperimento su žiurkėmis metu vienos tiriamosios grupės mityba buvo papildyta braškėmis. Nors iš pradžių šis produktas sukėlė daug diskusijų, kadangi pasirinkimas atrodė keistas, paaiškėjo, kad vėžio atvejų tarp šių žiurkių buvo mažiau.
„Kalbant apie priešvėžinę mitybą, vertingos morkos, taip pat pomidorai, kurie mažina prostatos vėžio riziką. Dėl didelio fitohormonų kiekio priešvėžinei mitybai labai tinka brokoliai. Dar veiksmingesni šiuo požiūriu yra dobilai, tačiau jais juk nesimaitinsime, nors eksperimentai su gyvūnais buvo atlikti.
Reikia žinoti, kad kuo daugiau daržovės galime suvalgyti, tuo didesnį poveikį ji turi. Pavyzdžiui, brokoliai vertingi dėl savo didelės masės, kurią galime suvalgyti. Dėl tos pačios priežasties vertingi ir kopūstai. Braškių ar net morkų tiek daug nesuvalgysime.
Daržovės turi priešvėžinį poveikį ne tik dėl jų sudėtyje esančių medžiagų, bet ir todėl, kad jos gerina virškinimą, kuris atlieka variklio funkciją organizme.
Taip pat skaitykite: Slapti simptomai, išduodantys krūties vėžį
Įvairios medžiagos, kurios išsiskiria virškinimo metu, organizuoja viso organizmo veiklą. Kai virškinimas sutrinka, sutrinka daugybė procesų, nes organizmas yra visuma, o kai jis išsibalansuoja, atsiranda daugiau galimybių prasidėti įvairiems pokyčiams“, – pasakojo L. L. Griciūtė.
Apie stebuklingus išgijimus
Ką mokslininkė mananti apie stebuklingus išgijimus, kai vėžiu sergantys žmonės pakeičia mitybą?
„Žinau atvejų, kai nuo vėžio žmonės pasveiko perėję prie žaliavalgystės, bet netikiu, kad visus taip galima išgydyti. Neseniai teko matyti pranešimą, kuriame buvo įrodinėjama, kad valgyti dideliais kiekiais vien daržoves ir vaisius taip pat nesveika. Taigi manyti, kad nesusirgsi, jei valgysi vien daržoves ar neapdorotą maistą, yra naivu.
Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas.
Su vegetarais atlikti tyrimai parodė, kad jie taip pat dažnai serga vėžiu, kaip ir visavalgiai. Taip pat neseniai skaičiau pasakojimą apie žmogų, kuris gyvendamas kaime ir valgydamas daug daržovių, jautėsi blogai, o kai išvyko į miestą ir padėjo valgyti daugiau mėsos, pasijuto kur kas geriau. Tai nesusiję su vėžiu, bet rodo, koks individualus yra žmogaus organizmas“, – aiškino pašnekovė.
Pasak L. L. Griciūtės, būna ir tokių pagijimų nuo vėžio, kurių niekaip neįmanoma paaiškinti. Manoma, kad vienas iš 10 tūkstančių pacientų pagyja dėl nesuprantamų priežasčių.
„Onkologijos institute dirbo toks gydytojas, kuris bandė gydyti urologinių organų vėžį pasitelkdamas imunitetą – žmogui sukeldavo į sunkų gripą panašią būklę. Vienas pacientas po pirmo seanso gydymo atsisakė ir išvyko namo. Kai jis po kurio laiko vėl atvyko pasitikrinti, visi buvo apstulbę. Anksčiau darytoje nuotraukoje matėsi daugybė vėžio metastazių, o naujoji buvo švarutėlė. Vyras tikino visą tą laiką nesigydęs, o vienas gydymo seansas jam tikrai negalėjo padėti.
Taip pat žinau moterį, kuri po kelių gydymosi kursų nusprendė atsisakyti gydymo, nes po jo jausdavosi tik blogiau. Po metų ji atvyko pasirodyti – buvo visiškai sveika. Moteris tikino, kad išsigydė augalais – vaikščiojo po mišką, rinko ir gėrė žolių arbatą. Tačiau aš nelabai tikiu. Nepamirškime, kad ji buvo gydyta ir greičiausiai pagijo nuo to, ką darė gydytojai, o ne nuo žolių“, – prisiminė profesorė.
Kokia mitybos sistema labiausiai saugo nuo vėžio
Pasak mokslininkės iki šiol sveikiausia laikoma Viduržemio jūros mityba. Deja, aklai perkelti jos kitiems regionams neįmanoma. Šimtu procentų ji netinka ir mums, lietuviams.
Taip pat skaitykite: Viduržemio jūros dieta
Jeigu Šiaurės šalių gyventojai nevalgo mėsos, susižeidę jie gali nukraujuoti, nes suskystėja kraujas. Todėl jie jokiu būdu negali gyventi be mėsos.
„Šviesaus atminimo Filomena Taunytė visada sakydavo, kad mes jokiu būdu neturėtume atsisakyti lašinių, kadangi gyvename šalto klimato juostoje. Tai susiję su genetiniais ypatumais, kurie susiformavo per daugybę amžių. Mums reikia daugiau šilumos, o lašiniai kaip tik teikia energijos.
Mityba pirmiausiai turi būti įvairi. Negalima valgyti vieno kokio nors produkto manant, kad jis sveikas. Deja, joks vienas produktas nuo vėžio neišgelbės, turi būti medžiagų kompleksas“, – svarstė pašnekovė.
Kaip valgo pati prof. L. L. Griciūtė
„Ką aš pati valgau? Nuo vaikystės nemėgstu riebaus maisto ir mėsos. Jos valgau tik porą kartų per savaitę. Tiesa, neatmetu ir kiaulienos, bet renkuosi ją neriebią. Mėsą valgyti reikia virtą, ne keptą ir ne rūkytą, tačiau teigti, kad mėsa – nuodas, taip pat negalėčiau.
Tyrimai parodė, kad nėra taip, kad tie, kurie valgo mažiau mėsos ar visai jos nevalgo, rečiau serga vėžiu. Jeigu Šiaurės šalių gyventojai nevalgo mėsos, susižeidę jie gali nukraujuoti, nes suskystėja kraujas. Todėl jie jokiu būdu negali gyventi be mėsos. Šiaip ar taip, nesiūlau nukrypti į kraštutinumus ir kankinti save dėl maisto. Kartais net bandelės ar kitokie saldumynai nėra blogai. Maistas turi būti skanus ir teikti malonumo“, – teigė pašnekovė.
Druska, pasak jos, su vėžio rizika nėra susijusi, nedidelis jos kiekis būtinas mūsų organimui, tačiau pastaruoju metu mes jos vartojame per daug. Du kartus per savaitę L. L. Griciūtė pataria valgyti žuvį, kuri priskiriama priešvėžiniams produktams. Grūdinę košę ji pati valganti 2–3 kartus per savaitę, vartoja daug duonos. Grūdus onkologė pataria rinktis pilno grūdo, vengti šlifuotų, baltų ryžių.
„Kai mus maitindavo močiutė, ji gamindavo riebiai, nes buvo įsitikinusi, kad tik riebus yra geras maistas. Kai virtuvę perėmė mama, ji vietoj kiaulienos taukų, kuriuose močiutė net spurgas virdavo, pradėjo naudoti augalinį aliejų. Aš pati gamindavau labai paprastai.
Taip pat skaitykite: Mirtina dozė: kiek puodelių kavos, alkoholio ar vandens jus galėtų pražudyti?
Ne viskas pagal šiuolaikinius standartus sveika, pavyzdžiui, bulviniai blynai. Šeimoje valgome žalumynų, tačiau nepasakyčiau, kad perdėtai daug. Kiaušinių valgau retai, nors šiuo metu mokslo požiūris į juos pasikeitęs. Anksčiau buvo siūloma jų atsisakyti, o dabar jau kalbama apie tai, kad netgi reikia valgyti.
Kavą taip pat geriu, labai ją mėgstu, nors žinau, kad vertinama ji įvairiai. Tiesa, per dieną kavos išgeriu ne daugiau kaip du puodelius. Jeigu vakare noriu greičiau užmigti, išgeriu kavos vakare. Skirtingai nei kitus, ji mane migdo“, – atviravo profesorė.