Kiek dienų per gyvenimą praleidžiame sėdėdami, sportuodami, mylėdamiesi?
Kai 6 valandą ryto suskambėjęs žadintuvas mus pažadina tam, kad prieš darbą spėtume pusvalandį pabėgioti ar padaryti rytinę mankštą, dažnam iš mūsų atrodo, kad šios treniruotės užima gana daug mūsų dienos laiko, tačiau tyrimai rodo, kad sportui vidutiniškai žmonės skiria mažiau nei 1 proc. savo gyvenimo laiko.
2013 metų duomenimis, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra 25 915 dienų. Sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintojas „Reebok“, atlikdamas tyrimą, kuriame dalyvavo 9 000 žmonių, siekė išsiaiškinti, kaip žmonės jas leidžia, kam skiria daugiausia laiko.
Tyrimas buvo atliktas 9 pasaulio šalyse: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Meksikoje, Rusijoje, Korėjoje ir Ispanijoje.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad:
- sportui žmogus skiria 180 savo gyvenimo dienų arba 0,69 proc. savo gyvenimo,
- net 10 625 savo gyvenimo dienas žmogus praleidžia žiūrėdamas į technologinius įrenginius (arba 41 proc. savo gyvenimo),
- 7 709 dienas praleidžia sėdėdamas (29,7 proc. savo gyvenimo),
- bendravimui su šeima ir draugais žmogus per gyvenimą paprastai skiria 1 765 dienas arba 6,8 proc. gyvenimo laiko,
- mylėdamasis paprastai praleidžia 117 dienų arba 0,45 proc. savo gyvenimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 jogos pozų, dirbantiems sėdimą darbą
Kineziterapeutas Vytenis Steponėnas sako tikintis, kad sportui skiriame kur kas mažiau laiko nei kitoms veikloms. Gana ilgai sportą Lietuvoje žmonės atrasdavo tik tuomet, kai kildavo kokių nors sveikatos problemų, pavyzdžiui, pradėdavo skaudėti nugarą. Šiandien taip pat tokių žmonių yra nemažai, tačiau vis daugiau atsiranda tokių, kurie sportuoti pradeda dėl malonumo, prevenciškai, nes nori būti sveiki, žvalūs ir geros nuotaikos.
„Esu pastebėjęs, kad tema apie sportą prieš kokį dešimtmetį draugų rate buvo tabu, niekas apie tai nešnekėjo, o pastaraisiais metas situacija keičiasi. Ir ne tik kalbama, bet ir imamasi veiksmų. Kad sportą į savo dienotvarkę ir gyvenimą įtraukia vis daugiau žmonių, galima spręsti iš to, kad daugėja besilankančių sporto klubuose, gatvėse pastebime vis daugiau bėgiojančių ar dirbančių su savo svoriu žmonių“, – tikina V.Steponėnas.
Jis sako pastebintis, kad dažniausiai Lietuvoje sportuoti pradedama perkopus trisdešimtmetį, kai žmonės įsitvirtina gyvenime, sukuria šeimą, susikuria tam tikrą gerbūvį.
„Tuomet dažniausiai pas trenerį ateina vyras su žmona. Džiugu būna, kai atsiveda vaikus. Nors sportuojančio jaunimo kol kas nėra daug, bet, manau, kad situacija keisis. Žmonės vis dažniau supranta, kad vartoti vaistus ne visuomet geriausia išeitis. Juk dažnai, pavyzdžiui, galvos skausmą gali panaikinti sportas“, – sako V. Steponėnas.
Siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad sportui ir savo kūnui žmonės visame pasaulyje skiria per mažai dėmesio „Reebok“ inicijavo pasaulinę šviečiamąją kampaniją BE MORE HUMAN, kurios rudens/žiemos sezono žinutė – „25 915 dienos“, kuria siekiama, kad kiekvienas pagalvotume, kaip gerbiame savo kūną ir ką gero kasdien dėl jo padarome. Kiekvienas norintis apsilankęs interneto tinklalapyje reebok.com/countyourdays gali pasiskaičiuoti, kiek dar visko gero iki gyvenimo galo gali nuveikti savo kūno ir sveikatos labui.