Kiek mūsų draugysčių iš tiesų yra tikros?
Kas žmonėms tikrai svarbu? Šeima, sveikata, įdomus darbas ir draugai. Be viso to sunku įsivaizduoti gyvenimą ir būti laimingiems. Kas nutiktų, jei sužinotumėte, jog pusė jūsų draugų nėra tikri draugai? Tiksliau, kad jie jūsų nelaiko draugais? Būtent taip skelbiama tyrime, bet neskubėkime daryti išvadų.
Žurnale „Plos One“ paskelbta, kad Tel Avivo universiteto mokslininkai apklausė Europos, JAV ir Izraelio studentus apie jų draugystę. Liūdnai paaiškėjo, kad tik pusė iš jų įvardytų draugų pačius apklaustuosius įvardijo kaip savo draugus. Taigi kas vienam atrodo draugas, kitam gali atrodyti kaip tiesiog pažįstamas.
Jausmas – ne iš maloniųjų. Tačiau prieš skubėdami daryti išvadas atsižvelkime į kelis aspektus. Pirma, nėra nustatytas aiškus draugystės, juo labiau – tikros, apibrėžimas. Kiekvienas žmogus pagal savo prizmę vertina santykį su kitu. Tai priklauso nuo šeimos, aplinkos, kurioje augo, ir daugybės kitų veiksnių.
Antra, tyrime buvo apklausiami vien jauni žmonės. Tokiems gali atrodyti, kad turi daug draugų (prisiminkime feisbuką ir tūkstantį „draugų“, kurių dviejų trečdalių net nepažįstama tikrovėje). Vyresniems būtų atvirkščiai – draugystė sietųsi su lojalumu, o draugais būtų vadinami tik laiko patikrinti žmonės. Tokių būna vienetai.
Tad štai ir išėjo toks savotiškas tyrimo rezultatas. Kita vertus, jis rodo, kad žmonėms reikėtų daugiau kalbėti tarpusavyje. Apie savo ryšį, santykius, savijautą, pomėgius – viską. Jei jaučiate, kad žmogus yra jums artimas, taip ir pasakykite. Jei to neįvertins, geriau anksčiau sužinoti, kad tai nėra tikras draugas.
Vienas iš tvirtesnės draugystės požymių – bendrų draugų ar gerų pažįstamų turėjimas.
Tyrėjai pastebėjo įdomų dalyką: kuo daugiau bendrų draugų tarpusavyje turėjo studentai, tuo daugiau buvo šansų, kad du žmonės iš to rato įvardys vienas kitą kaip draugą. Taigi vienas iš tvirtesnės draugystės požymių – bendrų draugų ar gerų pažįstamų turėjimas. Tiesa, jei vienas asmuo įvardija turįs labai daug draugų, o kitas – mažai, gali būti, kad jie tarpusavio ryšį vertina skirtingai. T. y. mažiau draugų turinčiam žmogui kiekvienas draugas yra svarbesnis nei tam, kuris jų turi apsčiai.
Daugiau draugų paprastai turi ekstrovertai – žmonės, gebantys lengvai užmegzti socialinius ryšius, kuriems komunikacija reikalinga kaip oras. Tik jie nebūtinai tuos ryšius išlaiko ilgai. Introvertai – atvirkščiai, linkę būti vieni, atsiveria toli gražu ne kiekvienam, bet geba geriau atskirti nuoširdžius žmones.
Svarbiausia turbūt draugus atsirinkti pagal savo vertybes ir atsižvelgti, ar jos sutampa. Čia kaip ir santuokoje – jei žvelgiate panašia kryptimi, viskas pavyks. Ir jei esate skirtingo temperamento – puiku: taip tik praturtinsite vienas kitą.