Sovietinio Vilniaus kiemai dažnai matydavo savo gyventojų buities fragmentus. Mažose uždarose teritorijose plevėsuodavo skalbiniai, saulės spindulius gaudydavo seni paltai ir nusilpę per žiemą augalai, rudenį kiemo grindinį kai kur užklodavo ne nukritę lapai, o iš kaimo atvežtos bulvės.
Fotografas Algimantas Kunčius vis dar vaikšto po Vilnių nešinas fotoaparatu – daugiau nei šešis dešimtmečius. Tik šiais laikais fotografuoti kur kas sudėtingiau: vaikų atvaizdus saugo įstatymai, o senamiesčio kiemus – užraktai. Miestiečių kasdienybė ir privatus gyvenimas nebėra taip laisvai prieinami, kaip XX amžiaus antroje pusėje.
Temos: