Kilnus sprendimas: moteris pagimdė kūdikį žinodama, kad jo organus paaukos donorystei

Abbey ir jos vyras Robertas, kuriam taip pat 34-eri, išgirdo, kad jų mažylei diagnozuota anencefalija, t. y. liga, kai neišsivysto smegenys, arba jos būna labai mažos. Dėl šios priežasties kūdikiai išgyvena vos kelias valandas. Tikinama, kad tokie atvejai pasitaiko 1 iš 1000 nėštumų, ir moteriai dažniausiai pasibaigia persileidimu. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1 iš 10 000 kūdikis gimsta sergantis anencefalija.

Visgi šeima nusprendė pasirinkti kitokį kelią – drąsų ir kilnų – leisti dukrai Annie gimti. Mergytė išgyveno 14 val. ir 58 minutes, o jos organai buvo paaukoti transplantacijai. Ir nors daugelis jų nebuvo tinkami dėl žemo deguonies lygio, kai kurie buvo skirti tyrimams, taip pat paaukoti mergytės širdies vožtuvai.

Šeimos ir mergaitės nuotraukas galite pamatyti ČIA.

Naujagimės mama tikino, kad „tai buvo sudėtingiausias dalykas, kurį mes nusprendėme padaryti, tačiau net jausdami didžiulį sielvartą, galėjome įžvelgti grožį. Annie organų aukojimas man buvo gydantis sielą, kadangi žinojau, jog kūdikis gelbsti gyvybes“.

Ir nors moteris pasakoja jausdavusi, kad dėl šios situacijos ją užplūsta nevaldomos emocijos, visgi yra labai dėkinga vyrui už palaikymą ir tikina, kad jeigu ne jis ir visa palaikymo komanda, „Annie istorija galėjo būti visai kitokia, daug tamsesnė“.

Nors niekas nebandė šeimos atkalbėti nuo tokio sprendimo, tačiau Abbey sako susidūrusi su draugų ir artimųjų skepticizmu. Moteris rinkosi Cezario pjūvį, kadangi norėjo bent kelių gražių akimirkų su savo dukra. „Kai kurie artimieji klausė manęs, ar mes tikrai to norime, net mano seserys vėliau prasitarė, jog mus laikė išprotėjusiais dėl tokio pasirinkimo“, – sako Abbey.

Šeima augina tris dukteris – Dylan ir Harper, kurioms šiuo metu yra 7 ir 5 metai, bei Ivą, kuri gimė jau po Annie mirties.

„Aš tiesiog negalėjau kvėpuoti, kai sužinojau Annie diagnozę, girdėjau, ką sako gydytojai, tačiau negalėjau tuo patikėti. Aš žinojau, kad ji turi tikslą, net jeigu jai nebuvo lemta būti šiame pasaulyje“, – priduria Abbey.

Emocijos, kurias išgyveno šeima – neaprašomos, tačiau Abbey sako, kad buvo laiminga: „Annie su mumis buvo visą dieną ir ji buvo pasiruošusi... Jeigu ji turėjo mirti, džiaugiuosi, kad ji išėjo būdama ant mano rankų. Ji išgyveno nuostabias 14 valandų ir 58 minutes, visą dieną ji buvo apsupta meilės, džiaugsmo ir ramybės bei taikos. Nebuvo liūdesio, net kai ji išėjo...“

Praėjus šešiems mėnesiams pora nusprendė bandyti pradėti dar vieną vaikelį, ir Abbey su Robertu sulaukė dukros Ivos.

„Annie istorija – tai vilties istorija. Tai parodo, kad net tragedijoje gali būti gėrio ir grožio. Jos istorija turi būti dalinamasi, ir tai darysiu, kol būsiu gyva“, – sakė Abbey.