Šiuolaikiniam žiūrovui išgirdus žodžių junginį „platininė blondinė“ prieš akis iškyla šeštojo dešimtmečio diva Marilyn Monroe. Tačiau pirmoji baltapūkė gražuolė ir amerikietiška svajonė buvo garsinio kino eros pradžios superžvaigždė ir sekso simbolis Jean HARLOW (1911–1937).
Šviesūs plaukai, ryškios lūpos, ploni lenkti antakiai. Jausminga, moteriškų formų, žaisminga kaip vaikas, kartu seksuali, nekalta ir nelabai protinga, kad kiekvienas, atsidūręs greta, jaustųsi lyg Einsteinas. Toks Jean Harlow įvaizdis ilgam įsitvirtino Holivude, tapo kultinis ir pakeitė įprastą gražuolės tipažą.
Mamytės dukrelė
Baby, kaip šeimoje vadino Jean, priešingai nei motina, niekada nesvajojo apie aktorystę. O kadangi Jean vyresniajai prasimušti kine buvo vėlu – trečiojo dešimtmečio viduryje greitai kylančios studijos ieškojo nimfečių, beveik paauglių, tokių kaip seserys Dorothy ir Lillian Gish arba Mary Pickford, – ponia Carpenter perkėlė savo neįgyvendintų svajonių svorį ant gležnų dukros pečių.
Svaiginanti karjera prasidėjo nuo atsitiktinumo – motinos bičiulė paprašė pavėžėti į perklausą. Kol toji jaudinosi studijoje, Baby, vilkinti elegantiška suknele, nuobodžiavo mašinoje. Netikėtai priėjo išvaizdus vyriškis ir pasiteiravo, ar panelė nenorėtų vaidinti kine. Mergina sutriko, bet vakare už ją telefonu konkrečiai atsakė mama: Baby nori filmuotis ir tai padarys bet kokiu atveju.
Būsimos žvaigždės gimdytoja visiems darė valdingos furijos įspūdį. Motina neturėjo nė lašo dukros paprastumo, nuo jos dvelkė šalčiu, net kai šypsodavosi. Baby kambario sienos buvo nukabinėtos mamos fotografijomis – jokių giminaičių, nė vieno vyriškio. Net vestuvių proga Jean iš motinos dovanų gavo... irgi jos fotografiją su užrašu „Mano dukrytei, mano gyvenimui,