Kino legenda Marlene DIETRICH (1901–1992) nepasakė taip genialiajam Erichui Mariai REMARQUE’UI (1898–1970), tačiau nušvietė (kitų nuomone, sugriovė) jo gyvenimą. Ir padovanojo pasauliui įspūdingą meilės istoriją.
Jis vadino ją savo apsėdimu ir stipriausia priklausomybe. Ji jo akivaizdoje mezgė romanus su kitais bei kitomis, buvo ištekėjusi, turėjo dukrą. Jis iki mirties vadino žmona kitą moterį, o šitą šaukė auksine puma, vaivorykšte prieš gyvenimo audrą, liepsna po sniegu, švelniu lietumi, savo širdies madona.
Be žydrojo angelo – kaip buvo praminta Dietrich pagal ją išgarsinusį filmą – prarastosios kartos balsas ir įvaizdis būtų buvę kitokie. Mūzos retai būna rūpestingos sutuoktinės, o šios dar rečiau apdainuojamos kaip mūzos.
Juolab XXI amžius, saugantis psichikos sveikatą nuo bet kokios įtampos, turbūt palaikytų jų meilę liguista ir pasiūlytų psichoterapiją.
Pirmoji naktis
Jie susipažino 1937 metais per Venecijos kino festivalį. Dietrich vakarieniavo su kino režisieriumi ir draugu Josefu von Sternbergu, kai prie jų stalelio prisiartino elegantiškas vyras