Sąrašas susidarytų netrumpas, ar ne? Ir jei sakome, kad mums sunku rasti „normalų“ vyrą, kartais taip būna todėl, kad tas geistinų vyriškų savybių sąrašėlis tęsiasi per du puslapius... Taigi, retkarčiais reikėtų jį pakoreguoti.
Ar pastebėjote, kad kalbant apie lyčių santykius, vis puolama į kraštutinumus? Dabar madinga vaikščioti į seminarus ir semtis „išminties“ iš pačių įvairiausių gyvenimo mokytojų: vienur dėstoma Vedų išmintis: moteriškė, apsitaisiusi ilgu lininiu sijonu, turi su džiaugsmu suktis po namus, o jei ir dirbti, tai tiek, kad jokiu būdu darbe nepavargtų (pažįstate kokią nors, puse etato dirbančią?), nes tada namie bus nusiplūkusi ir nedžiugins šeimos. Kituose seminaruose dėstoma, kad moteris pirmiausia turi pasirūpinti savimi, mylėti save, puoselėti kūną ir dvasią, mokytis įvairiausių moteriškumo triukų, o jos laukdamas namie vyras tegul sau laiko visus keturis kampus ir džiaugiasi, kad gavo tokią brangenybę į žmonas.
Tačiau statistinės moterys dažniausiai nori iš vyrų kelių paprastų dalykų.
Jis turi gerai uždirbti
Ir ne tik užtikrinti pagrindines gyvenimiškas reikmes, bet neatsilikti nuo kitų pažįstamų vyrų (paprastai orientuojamasi į turtingesnius). Statusas ir atlyginimas – tarsi rodiklis, kad vyras patikimas ir galės stoiškai vilkti buities naštą ilgus metus.
Tačiau juk svarbiausia ne tai, kiek jis šiuo metu uždirba, o koks jos charakteris ir kaip jis moka elgtis su pinigais. Turbūt žinote pavyzdžių, kaip jūsų studijų draugė ištekėjo, atrodo, už niekuo neišsiskiriančio vyruko iš gana varganos šeimos, bet jis savo talentų ir darbštumo dėka susikūrė tiesiog pavydėtiną gyvenimą, skirtingai nuo „daug žadančio“, kuris palūžo ir nusigėrė, vos tik jo verslui atėjo sunkios dienos.
Jis turi būti tvirtybės įsikūnijimas
Tvirti ir stoiški vyrai kartais būna rūstūs, nekalbūs ir uždari. Nes juk nuo vaikystės mama jiems kalė į galvą, kad „vyrai neverkia“.
Na, tokia siena, į kurią galima atsiremti. Tačiau tvirti ir stoiški vyrai kartais būna rūstūs, nekalbūs ir uždari. Nes juk nuo vaikystės mama jiems kalė į galvą, kad „vyrai neverkia“. Taigi, jis nei verkia, nei juokiasi, nei rodo emocijų.
Iš pradžių, per pirmuosius pasimatymus, tai žavi. Jis išsprendžia visas problemas. Ir savo, ir jūsų. Apmoka kreditus, suranda patikimus gydytojus, kai reikia operuoti jūsų mamą, ir ramiai reaguoja į jūsų PMS. Bet su juo sudėtinga kalbėtis. Nes jis palinkčioja, išklauso ir pasineria į savas mintis. Jūs nesuprasite, ar vyras pyksta, ar džiaugiasi. Tad jei dar susitikinėdama nematėte jo kvatojant iki ašarų, liūdint, pykstant, pagalvokite, ar jums tinka toks gyvenimo modelis: „gyventi kaip už mūro“.
Jis turi būti romantiškas
Ir ne tik be priežasties tempti į namus glėbius gėlių, degioti kvepiančias žvakes, bet dar ir mėgti poeziją, nesikratyti operos, mokėti jus išklausyti, rengti siurprizus, graudintis su jumis, žiūrint į žaidžiančius kačiukus, ir kartu stebėtis jūsų drauge, kuri per tris mėnesius numetė dvidešimt kilogramų. Nes kitaip jis bus apšauktas nejautriu storaodžiu, nemylinčių gyvūnų, meno ir žmonių.
Geriausia romantika – tai jūsų poros romantika, o ne filmų ir knygų. Pati tikriausia romantika – kai žmonės pamiršta, jog jie yra rimti ir suaugę. Kai gali tiesiog vaikiškai pakvailioti. Kai jie iškrečia ką nors visiškai „neteisingo“ – išvažiuoja, tarkime, vieną bobų vasaros naktį išsimaudyti ežere už pusės šimto kilometrų.
Jis turi būti gražus
Arba bent geros fizinės formos. Todėl, pastebėjus, kad puikusis jo pilvo presas ima apaugti taukais, reikia vyrą pradėti maitinti tik brokoliais ir rudaisiais ryžiais, kirsti per nagus, kai sieks riebaus kepsnio, ir versti bėgioti rytais.
O ar kartais nesistebėjote, kad kokia nors reto grožio ir karjeroje nemažai pasiekusi damutė staiga išteka už tokio keisto „meškučio“ – su alaus pilvuku, bet gero veido, nuolat besišypsančio, paslaugaus ir protingo? Ir jai nusispjaut, kad aplinkiniai stebisi, jog galėjo gal ir geresnį gauti. Ji žino jo privalumus. Ir jai nereikia vyro-rankinuko, kurį galėtų pademonstruoti vakarėlyje fotografams.
Jis turi būti pats geriausias tėtis
Jau per trečiąjį pasimatymą pradėti kalbėti, kaip jis nori vaikų ir kokia jūs būtumėte puiki jo vaikų motina. Po pusmečio braukti ašarą, pamačius jūsų nėštumo teste du brūkšnelius. Lankyti su jumis kursus nėščiosioms. Išmokti juose visko tiek, kad būtų galima patarinėti gydytojams per gimdymą. Naktimis sūpuoti jūsų pirmagimį, o rytais puikios nuotaikos važiuoti į darbą, iš kurio kelis kartus skambinti paklausti, kaip laikosi jo mažylis. Ir jokių viršvalandžių bei kolegų vakarėlių – reikia bėgti pirkti sauskelnių. Aktyviai skaitinėti supermamų susirašinėjimus socialiniuose tinkluose ir įsiterpti su savo pamąstymais, koks vežimėlis geresnis. Metų metus neprisiminti draugų, futbolo ir žūklės. Nes su vaiku juk smagiau. Kaip manote, ar gamtoje egzistuoja toks individas?
Nes juk būti idealia mama – irgi pragariškas darbas ir keistas tikslas. Būkite gera – kiek galite. Ir tegul vyras būna toks – kiek gali. Juk nesate vaiko priežiūros robotai... Ir apskritai – kartais verta į bet kokius savo reikalavimus pažvelgti su humoru. Padeda.