Kodėl neauga agurkai? Dažniausios klaidos ir naudingi patarimai

Dažniausios klaidos

Dar pavasarį galėjote padaryti kelias klaidas: sodinote gerokai peraugusius agurkų daigus, per anksti pasodinote daigus į atvirą gruntą arba susodinote daigus per tankiai. Visos šios trys klaidos galėjo tapti derliaus nebuvimo priežastimi.

Tinklapis ogorod.ru įvardija 4 klaidas, kurias darome augindami agurkus ir laukdami derliaus.

• Nepatręšta dirva. Agurkai mėgsta dideles dozes supuvusios organikos. Jeigu neturite mėšlo, tiks seni lapai, žolė, šiaudai. Galite net sukurti kažką panašaus į šiltą, pakeltą lysvę: apdėkite daigą kompostu arba iškaskite aplinkui griovelius ir į juos pridėkite komposto.
• Visos agurkų rūšys vienoje lysvėje. Negalima skirtingų rūšių hibridus sodinti į vieną lysvę, taip mažėja jų derlingumas. Atidžiai skaitykite ant sėklų pakelių užrašytą informaciją.
• Per vėlai gydote. Daugelis ima purkšti kuo nors agurkus, kai jie jau akivaizdžiai serga. Tai nėra teisinga. Purkšti reikia laikantis plano ir visą sezoną. Pirmas purškimas, kai pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai. Kitas purškimas – praėjus dar 2 savaitėms, trečias – prieš žydėjimą, maždaug 20 dienų iki pasirodant pirmiesiems žiedeliams.
• Retai nuimate derlių. Kuo dažniau (kiekvieną dieną ar kas antrą) ir kuo mažesnius skinate agurkėlius, tuo bus didesnis derlingumas. Tokia jau augalo biologija, kad net keli peraugę vaisiai stabdo naujų formavimąsi ant viso stiebo.

TAIP PAT SKAITYKITE: Supertrąšos iš dilgėlių ir mielių: pasigaminkite jų gėlėms ir daržo kultūroms

Auginimo bėdos

Viena dažniausių agurkų auginimo bėdų – užuomazgos pageltonuoja ir nukrenta. Taip tikrai labai paprasta likti be derliaus. Štai keletas šio reiškinio priežasčių:

• Per mažai šviesos

Agurkai – labiausiai įnoringa ir šviesai reikli daržovė. Jeigu agurkus auginate šiltnamyje, tai šiuo atveju dažniausiai daroma klaida – per tankus įvairių kultūrų susodinimas, kai daržovės ima konkuruoti ir sparčiai auga, uždengdamos viena kitą.

Patarimai. Jau statant šiltnamį tinkamai pasirinkite jo vietą, geriausia – orientacija iš rytų į vakarų pusę. Sodinkite agurkus laikydamiesi didesnių atstumų tarp sodinukų. Laiku nugnybkite ūselius iš „pažastų“, ten būna ir žiedų užuomazgų, juos irgi šalinkite – jie visi yra maisto medžiagų „siurbikai“.

• Sutrikęs oro ir dirvos temperatūrinis režimas

Esant aukštesnei kaip 25–27 laipsnių temperatūrai ar žemesnei kaip 13–15 laipsnių, agurkai ima džiūti ar sušąla. Dažniausiai taip nutinka plėvėle dengtuose šiltnamiuose, jie gali įkaisti ir iki 40 laipsnių dienos metu, o naktį staiga atšąla.

Aplinkos temperatūros svyravimai daro įtaką ir dirvai. Tokių temperatūrinių svyravimų nemėgsta nė viena kultūra, o agurkai yra ypač jautrūs.

Patarimai. Nakčiai šiltnamiuose naudokite papildomus sienų apšiltinimus (pavyzdžiui, poliesterolio plokštes), tai leis padidinti temperatūrą šiltnamio viduje maždaug 2–4 laipsniais. Gerai vėdinkite šiltnamį, tai leidžia 10 laipsnių sumažinti temperatūrą. Gausiai laistykite agurkus rytais.

• Neužtenka mineralinių medžiagų

Agurkų užuomazgos geltonuoja ir krenta, kai yra išeikvotos visos dirvoje esančios mineralinės medžiagos. Taip augalas gali sureaguoti ir į netinkamas trąšų proporcijas. Agurkams reikia gausesnio laistymo, o tai gali pašalinti iš dirvos kalį ir azotą. Būtent šių medžiagų trūkumą ir reikia kuo skubiau kompensuoti.

Patarimai. Sumažinkite tręšimą mėšlu. Pabarstykite dirvą medžio pelenais, 1 m² berkite 300 g pelenų. Specializuotose parduotuvėse paieškokite specialiai agurkams skirtų trąšų.

• Per didelis hibridų derlingumas

Paradoksalu, tačiau faktas – žiedų gausa ir viltis, kad derlius bus itin gausus, iškrečia sodininkams piktą pokštą. Augalas, formuodamas daugybę užuomazgų, „pažastyse“ ima naudoti daugiau maistinių medžiagų ir kai jų ima trūkti, tada stengiasi atsikratyti pertekliumi vis pašalindamas naujai susiformavusius agurkus.

Kartais galima pamatyti net 25–30 būsimų agurkėlių užuomazgų, o tokio kiekio vaisių negalėtų išmaitinti joks augalas.

Patarimas. Laiku šalinkite perteklines jaunų agurkėlių užuomazgas.

• Problemos su laistymu

Laistymas, kaip ir pakankamas kiekis šviesos, yra vieni svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą agurkų augimą. Iki mažų agurkėlių pasirodymo laistymas turi būti saikingas, tačiau pasirodžius pirmosioms užuomazgom, laistyti reikia intensyviau.

Jeigu agurkai auginami šiltnamyje, dirva visada turi būti drėgna, tačiau čia reikia paisyti balanso, nes kaip drėgmės stygius, taip ir jos perteklius, gali tapti agurkų užuomazgų geltonavimo ir kritimo priežastimi.

Patarimai. Jokiu būdu nelaistykite agurkų šaltu vandeniu. Naudokite šiltą, pastovėjusį vandenį. Karštomis dienomis laistykite rytais, vėsiomis – dienos metu. Kai prasidės žydėjimas, kelias dienas nelaistykite.

Tai leis dirvai išdžiūti ir susiformuoti didesniam kiekiui žiedų. Agurkus laistykite taip: 3–4 l vandens kiekvienam kvadratiniam metrui dirvos kas 5–7 dienas. Kai bus žydėjimas ir pasirodys agurkėliai, liekite gausiau: 6–12 l kvadratiniam metrui kas 2–3 d.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip tinkamai laistyti daržoves šiltnamyje?

• Agurkus pažeidė bakteriozė

Mažų agurkėlių geltonavimas gali būti nulemtas labai nemalonios ligos – bakteriozės. Ji vystosi kaip per didelio oro ir dirvos drėgnumo pasekmė. Jeigu agurkai susodinti per tankiai, tai irgi sukuria palankias sąlygas vystytis šiai ligai.

Dar viena dažna šios ligos priežastis – kai ta pati kultūra kasmet sodinama ten pat. Išsivysčius šiai ligai, agurkų lapai pasidengia dėmėmis, kurios ilgainiui tampa tamsiai rudos, išdžiūsta ir galiausiai toje vietoje atsiranda skylė.

Patarimas. Profilaktikos sumetimais agurkus galima purkšti 1 proc. vario sulfato tirpalu arba 0,4 proc. vario oksichlorido suspensija.