Kodėl reikia išmokti laisvai kalbėti apie seksą

Jeigu abu yra visiškai patenkinti intymiu gyvenimu, gal ir nėra jokio poreikio tokiems pašnekesiams? Kam kalbėtis, kai viskas ir taip gerai? Kita vertus, net ir laimingai besimėgaujantiems kūniškais malonumais sukirba klausimas: „Ar mano antroji pusė irgi viskuo patenkinta?“

Ir dėmesio centre – ne tik tai, kokie apatiniai drabužiai patinka, kaip dažnai mylimės ir ar išbandysime naujus sekso žaisliukus. Ar pavyktų pasikalbėti apie seksualumą iš esmės? Kokią vertę intymus ryšys turi tau ir man, ką jis suteikia mums? Ar sustiprina saugumo pojūtį? Pasitikėjimą savimi? Gal tai galimybė išlieti agresiją? Nuvyti nerimą? Parodyti kitam, kaip jo geidi ir jį myli?

Ar reikia kalbėtis apie seksą? Koks bebūtų jaudinantis, seksas tėra vienas iš daugybės tarpusavio santykių aspektų. Taip pat tai prigimtinis poreikis – toks, kaip valgymas. Drąsiai ir daug kalbame apie mitybą, dietas, svarstome, ką valgysime, klausiame, ar buvo skanu, pagiriame, prašome vienas kito paruošti mėgstamą patiekalą…

Kodėl negalime taip laisvai kalbėtis apie seksą? Pirmiausia, mes to niekada nebuvome mokyti ir nesimokėme patys, nes seksas yra siejamas su gėda, kalte ir uždrausto vaisiaus sindromu.

Baimė būti atvirai atstumtam ar kitaip įskaudintam – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kalbėtis apie seksą taip nedrąsu.

Seksualumas ir atstūmimas – susiję. Intymus fizinis ryšys toks subtilus, jautrus dalykas, kad neretai partnerių pasitelkiamas kaip klastingas ginklas negarbingoje kovoje dėl buitinių dalykų, vaikų auklėjimo ar finansų. Baimė būti atvirai atstumtam ar kitaip įskaudintam – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kalbėtis apie seksą taip nedrąsu. Jeigu ir išdrįstum prabilti, ar partneris neišsigąstų, ar nesupyktų? Ar neimtų vėliau tais dalykais manipuliuoti?

Reikėtų suprasti, kad abi lytys turi labai daug klaidingų nuostatų viena kitos atžvilgiu. Moterys visose gyvenimo srityse būna kritiškesnės tiek sau, tiek savo sutuoktiniams. Jos rečiau pripažįsta teigiamas patirtis ir pasakoja apie tai, kas buvo puiku, kas joms patinka, kuo mėgaujasi, tačiau dažniau pasirenka negatyvų kalbėjimą: „Ne, ir vėl tu tai darai, daug kartų sakiau, kad man tai nepatinka.“ Jos dažniau kelia sąlygas, manipuliuoja seksu.

Toks elgesys iš tiesų gali užgesinti vyro potenciją, nuslopinti iniciatyvą, paversti jį bejėgiu. Pavyzdžiui, jei partneris nepuola mylėtis, nes tiesiog nori „persijungti“ po darbo dienos ir kiek pabūti vienas, neturėtum jaustis atstumta. Moterys dažnai bijo partnerio neištikimybės, nes yra klaidingai įsitikinusios, kad vyras slapčia svajoja apie aistringesnę, patrauklesnę partnerę, tačiau joms to nesako, nors yra pasirengęs pasitaikius progai „nuklysti į šalį“, pasiteisindamas išankstine nuostata: „Mano moteris tokių dalykų nemėgsta.“ Įdomiausia, kad apie tokias baimes jos nedrįsta kalbėtis aiškiai, stengiasi išgauti iš partnerio pripažinimą kitais, deja, jam ne visada suprantamais, būdais. Taip patenkama į užburtą spėlionių, nuogąstavimų ratą.

Vyrai irgi turi nemažai klaidingų nuostatų. Pavyzdžiui, kai kurie yra įsitikinę, kad moteris masturbuojasi tik tada, jei jos netenkina intymūs santykiai (nes jos vyras – nevykėlis). Šį mitą galima išsklaidyti irgi tik kalbantis.

Verta pasimokyti iš ilgalaikius laimingus santykius puoselėjančių ir intensyviu juos tenkinančiu seksualiniu gyvenimu besimėgaujančių porų. Tokie žmonės laikino partnerio nenoro pasinerti į intymius žaidimus nepriima kaip asmeninio įžeidimo ir atstūmimo. Jie suvokia, kad galbūt dabar netinkamas momentas, mylimasis dar negali išmesti iš galvos darbinių rūpesčių ir jam reikia laiko, o gal jis tiesiog prastai jaučiasi.

Šios poros nepatiria į sudėtingus, slaptus konfliktus vedančių susireikšminimų, kai, pavyzdžiui, susipykus virtuvėje, užuot ten ir išsiaiškinus, imama kerštauti miegamajame.

Seksas – savotiškas intymumo barometras. Štai kodėl reikia išmokti apie tai kalbėtis.

Svarbu suvokti seksualumą kaip intymios saviraiškos būdą, kūno kalbą, kuria išsakome giliausius jausmus ir lūkesčius. Net patys artimiausi ir mylintys, saugiai besijaučiantys partneriai dažnai vengia šios subilios temos, nes seksas – savotiškas intymumo barometras. Štai kodėl reikia išmokti apie tai kalbėtis.

Intymumas šiame kontekste suvokiamas kaip gebėjimas įvardyti ir aptarti pačius jautriausius klausimus. Tai visapusiškas pasitikėjimas partneriu, leidžiantis abiem perprasti subtilius vienas kito poreikių ženklus. Būtent todėl štilis intymiame gyvenime neretai rodo rimtesnes tarpusavio santykių bėdas.

Kita vertus, žmogaus kūnas įvairiais gyvenimo laikotarpiais keičiasi. Pokyčiai turi įtakos ir mūsų seksualiniam aktyvumui. Hormoninės sistemos sutrikimai, ligos, nuovargis, emociniai išgyvenimai veikia ne tik seksualinę energiją, bet ir skonį, kitus pasirinkimus. Juk nesudėtinga apie tai pasikalbėti su partneriu?

Šiuolaikinis žmogus seksualumą supranta kaip sritį, kurioje savaime turime būti tobuli ir nepralenkiami. Tačiau tam reikia laiko. Mūsų hiperseksualizuotoje visuomenėje neretai sudėtinga susigaudyti, kas yra normalu, o kas – įdiegta televizijos ir reklamos.

Kita vertus, gebėjimas subtiliai, bet konkrečiai kalbėtis apie intymius dalykus yra menas.

Štai keli raktiniai žodžiai ir juos aiškinantys klausimai, kurie gali padėti susiorientuoti, ko gi iš tiesų trokšti tu pati:

• Klausti. Ar išdrįsti savęs paklausti, ko iš tiesų nori? Ir partnerio – ko jis tikisi iš tavęs?
• Gauti. Ar leidi kitam tau duoti? Ar moki priimti? Daugeliui žmonių tai sudėtinga, nes šis veiksmas – pasyvus.
• Duoti. Ar moki būti dosni? Ar stengiesi partnerį pamaloninti tik todėl, kad jam tai patinka, net ir tada, kai tas davimas tau nieko nesuteikia?
• Imti. Ar gali nejausdama kaltės, nesiekdama pritarimo daryti tai, ką nori? Tam reikalingas stiprus savigarbos jausmas.
• Reikalauti. Ar drįsti pasakyti „ne“? Jei nemoki, gali būti sudėtinga ir nuoširdžiai ištarti „taip“.
• Dalytis. Ar moki kalbėtis apie tai, kas tau patinka, o kas ne? Ar esi pasiryžusi įsiklausyti į partnerio norus ir juos priimti?