Kodėl riešutai – simboliška žiemos švenčių dovana?
Visi norime per šventes nudžiuginti artimuosius naudingomis ir prasmingomis dovanomis. Tik kartais pritrūksta šiek tiek laiko sugalvoti, kas tai galėtų būti. Nuo senų laikų žmonės, linkėdami sveikatos, sėkmės, pilnatvės ir džiaugsmo, dovanodavo vieni kitiems riešutus.
Sėkmei, turtams ir sveikatai
Riešutas — tai naujos pradžios simbolis. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse įvairūs riešutai žiemos švenčių metu dovanojami artimiesiems linkint sėkmingų metų.
Štai Irane pistacijos vadinamos „besišypsančiais“, o Kinijoje – „laimingais“ riešutais. Šioje šalyje pistacijos dažnai dovanojamos Naujųjų metų proga tikint, kad tai yra sveikatos, laimės ir sėkmės simbolis. Kinijoje taip pat tikima, kad žemės riešutai suteiks sveikatos, ilgaamžiškumą, klestėjimą, nuolatinį augimą, turtus ir sėkmę bei stabilumą. Anakardžių riešutai čia simbolizuoja auksą ir pinigus. Graikijoje lazdynas buvo laikomas santuokos ir šeimos laimės, o jo riešutai – taikos, sveikatos, turto ir galios simboliais.
„Lietuvoje vaisiai, uogos, riešutai siejami su vaisingumu, derlingumu, šeimos pagausėjimu. Jais puošdavo vaišių stalą, nešdavosi į svečius, dovanodavo linkėdami sėkmingų, vaisingų metų“, — sako Klaipėdos universiteto prof., dr., etnologas Rimantas Balsys.
Pasak etnologės, tautosakininkės Gražinos Kadžytės, riešutai Lietuvoje būdavo ir žaismingas eglutės papuošimas, ir privalomas šv. Kūčių stalo akcentas – nes tai turto, sėkmės ir džiaugsmo simbolis.
Riešutai – meilės pranašai
„Advento vakarais vaikinai pas merginas ateidavo su obuoliais ar riešutais. Ši dovana buvo lyg tarpininkas atkreipti patinkančio žmogaus dėmesį. Tokią situaciją gražiai atspindi daina: „Aš tau duosiu riešutų riešutų, kad tu neitum prie kitų, prie kitų“, – sako Gražina Kadžytė.
Pavaišinus merginas ir įteikus dovanas, laikantis tradicijų, dauguma norėdavo išsiburti ir sužinoti ateitį. Dovanoms bei burtams dažniausiai būdavo naudojami graikiniai bei lazdyno riešutai.
Pasak etnologo R. Balsio, be riešutų neapsieidavo ir dauguma šventinių žaidimų. Jis atkreipia dėmesį, kad buriamasi būdavo norint sužinoti, kaip derės javai, kas kiek gyvens, ar kada ir už ko ištekės, kiek palikuonių susilauks. Jaunuomenė tarpukalėdžiu būrėsi taip: paima saują riešutų ir skaičiuoja, ar poromis išeina. Jei poromis, tais metais ištekės ar apsives, o jei lieka vienas, tai pasiliks be vedybų.
Suaugusių dviejų riešutų magija
Norintiems savo artimiesiems įteikti laimės simbolį ar išreikšti palankumą, meilę antrajai pusei, etnologas Libertas Klimka pataria ieškoti „keimerio“ – suaugusių dviejų riešutų. Žmonės sakydavo: „Jei keimerį rasi, viengungiu neliksi”, „Dvilypis riešutas – laimė“. Tokį riešutą padovanoti merginai – užuomina piršlyboms.
Buvo manoma, kad toks riešutas jo turėtojui pagerinsiąs atmintį. Riešutai iki šiol simbolizuoja protą bei gebėjimą spręsti užduotis. Net sakoma: „Gliaudo uždavinius kaip riešutus“, — vardija Libertas Klimka. Tad – tai puiki dovana ir moksleiviams, linkint sėkmingų mokslų, proto, išminties.
Ką verta prisiminti ruošiantis šventėms
Norint, kad šventės tikrai pavyktų, R. Balsys pataria dėmesį skirti žodžiams, veiksmams, puošmenoms, patiekalams, simbolinėms dovanoms, artimųjų lankymui. O ieškant dovanų linki prisiminti gamtą, kurioje tiek daug reikšmingų simbolių.
Kai kurios tradicijos, pavyzdžiui, dovanoti nelukštentus graikinius riešutus, linkint sėkmės, yra išlikusios iki pat šių dienų.