Kodėl vaikas piešia juoda spalva?

Tinklalapis psy-practice.com spausdina psichologės V.Batčenko šios situacijos paaiškinimą bei patarimus.

Šioje situacijoje mums reikia suprasti vieną dalyką. Spalva yra viso labo tik spalva. Ji nėra nei bloga, nei gera. Mes patys suteikiame spalvai prasmę, emocinį atspalvį. Reikia įsižiūrėti, ką tiksliai piešia vaikas (ežiukai, vilkai, peliukai, kačiukai visai gali būti vaizduojami juoda spalva), ir kokiomis aplinkybėmis buvo sukurtas piešinys. Jei piešite kartu, aktyviai domėsitės piešiniu, greičiau taps aišku, kokią prasmę vaikas sudėjo į piešinį.

Žinoma, egzistuoja kultūriniai spalvų aiškinimai. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių juoda spalva tradiciškai yra gedulo, o balta – tai švaros, vestuvinės suknelės spalva. Tačiau Kinijoje, Indijoje, Japonijoje gedulo spalva yra balta, o kai kuriose Afrikos šalyse – raudona. Maži vaikai dar nežino šių bendrųjų kultūrinių spalvų reikšmių. Todėl jie tiesiog piešia tomis spalvomis, kurios jiems patinka.

Iš savo darbo su vaikais praktikos galiu pasakyti, kad vaikai iki 3–4 metų neretai renkasi juodą ir rudą spalvą, nes jos pačios „produktyviausios“. Pavyzdžiui, merkti teptuką į juodos spalvos dažus reikia rečiau, nes tokiu teptuku galima ilgiau piešti. O geltoną spalvą reikia nuolat atnaujinti. Tai toks labai praktiškas momentas, bet jis labai svarbus piešiančiam vaikui.

Taip pat juodos linijos atrodo ryškesnės, kontrastingesnės, jos lyg ir labiau tikros. Vaikams labai svarbus procesas, jie bando įvairias spalvas, taip išreikšdami save. Jiems labai svarbiu kriterijumi tampa spalvos savybė būti ryškia. Nestabdykite vaikų jų atradimų procese, geriau padėkite jiems įsisavinti pasaulio pažinimo patirtį visoje jo įvairovėje.

Taip pat juoda spalva gali būti 3 metų amžiaus vaikų protesto išraiška. Vaikas šiame amžiuje išgyvena separaciją (atsiskyrimą) ir „aš pats“ būklę, kai save priešpastato visiems kitiems. „Nupiešiu spalva, kurios mama nemėgsta“ (jeigu mama iki tol neleisdavo piešti juoda spalva) arba „Nupiešiu taip, kaip aš noriu, o ne taip, kaip yra iš tikrųjų“.

Mėgiama vaikų spalva su amžiumi gali keistis. Vėliau kiekvienai spalvai vaikas suteikia savo emocinį atspalvį, kuris atsiranda iš jo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vaikas staiga gali pamėgti žalią spalvą, nes tokios spalvos yra jo mėgiamas animacinis personažas ar koks minkštas žaisliukas. Mergaitė gali palaipsniui pradėti žavėtis rožine spalva tiesiog dėl to, kad daugybė žaisliukų „mergaitėms“ yra sukurti būtent šios spalvos gamoje.

Aktyvus „rožinis avietinis“ periodas mergaitėms būna nuo 3 iki 6 metų, jos taip tarsi įtvirtina savo priklausymą moteriškai lyčiai. Ir tada jos vengia bet kokių juodos spalvos apraiškų savo aprangoje, nes juk visi negatyvūs personažai filmukuose dažniausiai būna juodos spalvos. Tai susiję su visuomeniniais stereotipais, kuriuos jos įsisąmonina per pasakas, animacinius filmukus.

Labai įdomu stebėti vaikus nuo 6 iki 8 metų, tada jie laisviau renkasi spalvas. Kai vaikas jau turi pakankamai patirties, kad galėtų eksperimentuoti su spalvomis, jis pradeda „matuotis“ įvairius vaidmenis – tai yra pozityvaus vystymosi rodiklis. Mergaitės žaidimuose gali virsti raganomis, berniukai – piktadariais, nusikaltėliais. Tai labai svarbus etapas. Vaikas mokosi būti įvairiu, bando negatyvius vaidmenis, su šia patirtimi priimdamas savo „šešėlines“ savybes.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. E.Laurinaitis: „Kaip auklėti vaikus? Poreikiai turi būti patenkinti, norai – išgirsti“

Kokiais atvejais nerimauti?

Svarbu būti šalia vaiko, palaikant jį jo atradimuose ir pažinime. Tirkite kartu naujas spalvų prasmes ir ypatybes, naujus piešimo būdus ir kūrybos technikas. Juk yra tokios meno kryptys kaip grafika ir kaligrafija.

Kartais vaikai (kaip ir suaugusieji) gali piešti tamsiomis spalvomis, jeigu apėmė bloga nuotaika, lauke niūrus oras, fiziškai neturi jėgų. Tai laikinos būklės, nereikia to traktuoti kaip nuolatinio reiškinio.

Tačiau būna atvejų, kai juodus piešinius iš tikrųjų reikia vertinti kaip nerimastingus požymius. Verta kreiptis į specialistus, jeigu be to, kad piešia juodai, jūsų vaikas dar yra:

• užsidaręs,
• prislopintas,
• vangus,
• dažnai jaučia negatyvias emocijas,
• fiziškai neaktyvus,
• vangiai ar visai nereaguoja į mėgiamas aktyvias veiklas,
• prarado apetitą,
• prastai miega, sapnuoja košmarus,
• pernelyg emocingai reaguoja į įprastus įvykius/reiškinius,
• jis yra paauglys.

Jeigu iš šio sąrašo pastebėjote kelis dalykus, gali būti, kad jūsų vaikas išgyvena sunkumus, su kuriais jam sunku savarankiškai susitvarkyti. Tai rimta priežastis atidžiau stebėti savo vaiką, suteikite jam daugiau palaikymo ir dėmesio, esant reikalui, kreipkitės į specialistą.