Kokį maistą valgome?

Anot specialistų, maisto produktuose esančios cheminės ir sintetinės medžiagos kaupiasi ląstelėse ir slopina medžiagų apykaitos procesus, teršia organizmą. Dėl to gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų, kurie ilgainiui išprovokuoja rimtas ligas (astmą, alergiją, vėžį ir kt.).

Tad jei norite būti sveiki, rinkitės kuo natūralesnį, neperdirbtą, be konservantų maistą. Rafinuoti, t. y. perdirbti, valyti produktai (cukrus, aukščiausios rūšies miltai, krakmolas, balta duona, saldumynai, kakava ir kt.) taip pat ne pats geriausias pasirinkimas. Teigiama, kad net skatina onkologines ligas. Ypač organizmui kenkia riebaluose keptas maistas, nes aukštoje temperatūroje susidaro kancerogeninės medžiagos. Baltą duoną keiskite bemiele, rupių miltų ir pan. Termiškai neapdorotą maistą sveiko žmogaus organizmas ne tik geriau suvirškina, bet iš jo ir geriau pasisavina maistingąsias medžiagas. Pirkdami produktus, skaitykite etiketes. Rinkitės tokius, kuriuose nebūtų modifikuotų maisto priedų, konservantų ir t. t.

MĖSA

Nors nitratų daugiausiai gauname iš daržovių ir vaisių, mėsos produktai irgi turi nedidelį jų kiekį. Tai žmogaus sveikatai nekelia pavojaus. Tačiau nitratų ir nitritų koncentracija juose padidėja produkto gamybos procese, gerinant skonį, ilginant jo galiojimo laiką. Tarkim, rūkant, vytinant ar verdant dešras ir pan. Štai šaltai rūkytoje dešroje nitratų būna iki 150 mg/kg, virtoje gerokai mažiau.

Nitritai, kurie yra dar nuodingesni junginiai, organizme susidaro iš nitratų. Pastarieji iki nitritų suskyla termiškai apdorojant produktus, organizme vykstant cheminiams procesams. Nitritai labai pavojingi, nes jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris stabdo deguonies „pernešimą“. Kai audiniai, ląstelės negauna reikiamo kiekio deguonies, organizme vystosi deguonies badas (hipoksija). Dėl to gali sutrikti endokrininės sistemos, skrandžio, skydliaukės, nervų sistemos veikla ir kt. Didelė nitratų ir kitų susidariusių kenksmingų medžiagų koncentracija (tarkim, rūkytuose gaminiuose) stabdo vitaminų, ypač A pasisavinimą, gali sukelti migreną, galvos skausmą, kraujospūdžio sutrikimus. Be to, naikina žarnyno mikroflorą.

Kai methemoglobino koncentracija padidėja daugiau kaip 10 proc., pasirodo apsinuodijimo simptomai: pykinimas, viduriavimas, vėmimas, silpnumas, vidaus organų funkcijų sutrikimas ir kt.

Be to, mėsa nereikėtų piktnaudžiauti ir dėl to, kad dabar gyvuliai masiškai šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, gauna ir antibiotikų, ir hormonų. Specialistų teigimu, pusę kiaulių pašaro sudaro genetiškai modifikuotos sojos, o paukštynuose lesalui jų naudojama beveik iki šimto procentų. Visa tai patenka į mūsų organizmą.

Patarimas

Jei nenorite nuodyti organizmo nitritais, nepiktnaudžiaukite rūkytais mėsos ir kitais termiškai apdorotais gaminiais, kuriuose yra nitritų ir nitratų. Kuo rečiau reikėtų valgyti keptos mėsos, dešrelių, dešrų ir kt. Pasak specialistų, aukštoje temperatūroje nitratams ir nitritams jungiantis su baltymais susidaro nitrozaminų, kurie gali būti nuodingi ar net kancerogeniški. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo jų susidaro daugiau, ypač kepant ant atviros ugnies, kai mėsa apanglėja. Taigi prieš valgydami apdegusias vietas nupjaustykite. Jei kepate mėsą keptuvėje, būtinai nupilkite susidariusį geltoną skystį (jame išsiskiria nuodingų medžiagų).

Rinkitės tuos mėsos produktus, kuriuose nėra nitritinės druskos. Tokios, pavyzdžiui, dešrelės neturi geros prekinės išvaizdos ir jų galiojimo terminas trumpesnis, užtat sveikesnės.

Pirkite mėsą iš patikimų ūkininkų, geriausiai turinčių ekologinius ūkius. Arba bent jau iš tų, kurie nešeria gyvulių modifikuotais pašarais. Venkite mėsos, atvežtos iš Europos Sąjungos šalių – jose masiškai naudojami modifikuoti pašarai, kurie per trumpą laiką leidžia užauginti reikiamo svorio gyvulius. Vartokite antioksidantų (jų gausu vaisiuose ir daržovėse), kurie padeda neutralizuoti nuodingąsias medžiagas.

DARŽOVĖS IR VAISIAI

Daugiausiai nitratų gauname iš vaisių ir daržovių. Tai – natūralus augalų komponentas, be kurio jie neužaugtų. Jų yra netgi netręštose daržovėse. Nitratų patenka per dirvožemį, lietaus vandenį, kuriame beveik visada yra azoto rūgšties. Taigi visiškai nuo nitratų apsisaugoti neįmanoma. Be to, pavojingos tik didelės nitratų dozės (per parą galima suvartoti iki 3,7 mg/kg kūno masės). Ištirta, kad nitratų perteklius gali didinti agresiją ir dirglumą, jau nekalbant apie kitus sveikatos sutrikimus.

Daugiausia nitratų susikaupia augaluose, kai jie gausiai tręšiami mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Didžiausias jų kiekis aptinkamas po luobelėmis, odelėmis ar kotuose.

Labiausiai nitratus kaupia šakniavaisinės daržovės, taip pat jų randama kopūstuose, poruose, cukinijose, lapinėse daržovėse. Kiek mažiau – bulvėse ir pomidoruose, o mažiausiai – žirniuose, paprikose, moliūguose ir kt.

Beje, ilgai laikomose daržovėse nitratų kiekis nemažėja.

Patarimas

Vartokite sezonines daržoves ir geriausiai savo krašto. Žiemą dirbtinėmis sąlygomis auginamos vasarinės daržovės daugiau tręšiamos ir sukaupia daugiau nitratų.

Prieš valgį daržoves ir vaisius tinkamai paruoškite. Pamirkius šaltame ar sūdytame arba parūgštintame vitaminu C vandenyje, nitratų kiekis daržovėse sumažėja net 10–20 proc. Daugiausia nitratų pasišalina verdant daržoves (bulvių nuovire lieka apie 70–80 proc., morkose – 40–55 proc. nitratų!).

Morkose ir burokėliuose nitratų daugiausia susikaupia šerdyse, tad patartina jas nupjauti kuo toliau nuo lapkočio ir tą dalį išmesti. Arbūzuose, moliūguose ir agurkuose didžiausia nitratų koncentracija būna prie pat žievelės, tad užtenka storiau nulupti. Bulvėse nitratai kaupiasi gumbo šerdyje, todėl geriausiai pasišalina jas verdant. Prieskoninėse daržovėse (krapuose, petražolėse) daugiausia nitratų aptinkama koteliuose, tad geriau juos nupjauti ir maistui nevartoti.

Parduotuvėse ir turguose rinkitės kuo mažesnes daržoves ir vaisius – tokiuose mažiau nitratų. Dar geriau pirkti užaugintus ekologiniuose ūkiuose, skintus laiku, visiškai sunokusius. Mokslininkų ištirta, kad nesubrendusiose daržovėse nitratų kur kas daugiau. Deja, daugelis atvežtinių daržovių ir vaisių skinami anksčiau, apdorojami chemikalais, kad transportuojami ir laikomi neprarastų prekinės išvaizdos.

Užšaldytas daržoves termiškai ruoškite neatšildytas, nes atitirpstant nitratų kiekis jose didėja. Azoto rūgšties druskų sumažėja daržoves rauginant ir sūdant, nes nitratai pereina į sūrymą.

Taip pat venkite genetiškai modifikuotų vaisių ir daržovių. Dažniausiai modifikuotos būna sojos, pupelės, kukurūzai (ypač konservuoti).

ŽUVIS

Žuvies produktai, kaip ir mėsa, turi nedidelį nitratų kiekį (2–15 mg/kg). Tačiau jų padaugėja žuvį rūkant ar kitaip apdorojant, kad ilgiau laikytųsi, įgytų geresnę spalvą ir pan. 

Specialistų teigimu, daugelis rūšių žuvų labai užterštos sunkiaisiais metalais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Ypač atvežtos iš Rytų šalių. Po Japonijoje įvykusios katastrofos aptikta nemažai radioaktyvių žuvų. O kas guli mūsų parduotuvių vitrinose? Unguriai – iš Kinijos (dirbtinai užauginti), pangasijai – 90 proc. iš Vietnamo. Kai kurie nesąžiningi žuvų augintojai, kad tik gautų kuo didesnį pelną, žuvis gydo įvairiais cheminiais vaistais, šeria pašarais su hormonais. Ta pati mūsų Baltijos jūra yra labai užteršta... Tad net neįtariame, kokių nuodingų medžiagų gauname valgydami žuvį ir jūrų gėrybes. Žinoma, dažniausiai kenksmingos medžiagos neviršija leistinų normų, tačiau ilgą laiką vartojant gyvsidabriu, dioksinais, sunkiaisiais metalais užterštą žuvį (mėsą, pieno produktus), organizme kaupiasi nuodingosios medžiagos, kurios pamažu nuodija jį ir gali tapti rimtų ligų priežastimi.

Patarimas

Prieš pirkdami žuvį, atidžiau patyrinėkite etiketę, kokiuose vandenyse ji pagauta ar kokiuose vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, upėse) veisiama. Patariama rinktis natūralioje aplinkoje užaugintą žuvį. Pavojingos medžiagos labiausiai kaupiasi jūrinėse riebiose žuvyse (tune, lašišoje, skumbrėje ir kt.). Mat tokios kenksmingos medžiagos kaip dioksinai ir polichlorinti bifenilai yra tirpūs riebaluose, biologiškai patvarūs ir sunkiai suardomi junginiai, kurie lengvai kaupiasi žmonių ir gyvūnų riebaliniame audinyje. Teigiama, kad žuvyse gali susikaupti šimtus kartų didesnė pavojingų medžiagų koncentracija nei vandenyje. Žmogus apie 90 proc. dioksinų gauna su maistu (mėsa, žuvimi, pieno produktais) ir tik nedidelis procentas yra įkvepiamas su užterštu oru (tabako, deginamos žolės ir kt.).

Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad 40–50 proc. dioksinų vartotojai gauna valgydami būtent užterštą žuvį.

Ar žinote, kad...

• • Maistas, ruošiamas mikrobangų krosnelėje, tampa energine prasme negyvas, nenatūralus. Pakinta jo ne tik maistinė, bet ir bioenerginė vertė: suyra ir pasikeičia baltymų struktūra, prarandama daug vitaminų, ypač B grupės.
• • Į greitojo maisto produktus paprastai dedama daug konservantų, kad jie ilgiau išliktų švieži ir būtų tinkami vartoti. Toks maistas taip pat dažniausiai būna riebus ir sūrus, nes ruošiamas su riebiais padažais, majonezu arba skrudinamas aliejuje. O kelissyk kaitintame aliejuje kaupiasi nuodingų medžiagų! Todėl, anot specialistų, greitojo maisto mėgėjai dažniau kenčia dėl antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio ar cholesterolio kiekio kraujyje. Taip pat padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo, virškinimo sutrikimų ir t. t. 
• • Sveikatai kenksmingas rašomasis popierius, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, tualetinis popierius, balintas chloro dujomis arba chloro junginiais, taip pat kvapus, spalvotas ar su ornamentais. Geriau rinkitės iš perdirbto pluošto, bespalvį ir bekvapį.