Kokios medžiagos patalynę rinktis: pliusai ir minusai
Kaina ir kokybė yra svarbiausi kriterijai, renkantis namų tekstilės gaminius. Tačiau kokybę kiekvienas suprantame kitaip – vienam tai ilgaamžiškumas, kitam – paprasta priežiūra, o trečiam svarbus ekologinis aspektas.
Rinkdamiesi patalynę, dar dažnai svarstome: kas geriau – pigesnė lengva sintetika ar natūralus pluoštas? Aiškaus atsakymo nėra, nes ir viena, ir kita turi trūkumų bei pranašumų.
Vilnonė. Tokiai patalynei nereikia užvalkalų. Vilna palaiko kūno temperatūrą – neleidžia nei perkaisti, nei sušalti, be to, septynis kartus geriau sugeria prakaitą nei kiti pluoštai.
Joje nesiveisia dulkių erkės ir kitokie mikroorganizmai. Teigiama, kad vilnoniai paklotai nuo pragulų apsaugo nuolat gulinčius ligonius, ši patalynė tinkama net alergiškiems, astma sergantiems žmonėms. Tačiau vilnos antklodės yra ganėtinai sunkios. Tai ne kiekvienam patinka. Lengvesnės yra antklodės su vilnos užpildu.
Pūkinė. Kurį laiką miela, šilta, jauki pūkinė patalynė buvo nuvainikuota. Sklandė mitai, kad miegoti pūkuose nesveika – gresia alerginis rinitas nuo dulkių erkių. Tačiau jos veisiasi visur, kur yra drėgna (drėgnis – 60–80 proc.) ir gana aukšta stabili temperatūra (26–32 °C). Tai gali būti patalynė, čiužiniai, minkštieji baldai, dekoratyvinės pagalvėlės, užuolaidos ir kilimai.
Medvilninė. Antklodės su medvilnės užpildu, palyginti su pūkiniais patalais, yra mažiau komfortiškos – šiek tiek kietokos, ne taip gerai priglunda prie kūno. Į tokią antklodę sunkiau įsisukti ir ja apsikamšyti.
Sintetinė. Iki šiol žinomas didžiausias sintetinių audinių trūkumas tas, kad šaltomis naktimis jie nesušildo, o šiltomis neatvėsina perkaitusio kūno. Sintetika neleidžia natūraliai garuoti prakaitui ir nesugeria drėgmės. Susidaro sąlygos veistis mikroorganizmams, atsiranda nemalonus kvapas.
Tačiau technologijoms tobulėjant sintetiniai pluoštai mažai kuo nusileidžia natūraliems: vilnai, medvilnei, linui.
