Kokius vaisius ir daržoves renkasi lietuviai?

Daržovės / „Fotolia“ nuotr.
Daržovės / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2016-11-03 07:00
AA

Ar Lietuvos gyventojams svarbu gauti sveikų vaisių ir daržovių, kodėl Lietuvos pirkėjai lyginami su skandinavais, kokie produktai populiarėja, o prie kokių lietuviai taip ir nepriprato – apie tai kalbamės su „Maxima LT“ komercijos vadovu Pauliumi Dambrausku.

Lygina su skandinavais

Lietuvos gyventojai – išrankūs ir reiklūs pirkėjai. Tą pastebi netgi prekybos centrų tiekėjai. „Galima pasidžiaugti, kad mūsų tiekėjai lietuvių pirkėjų skonį lygina su skandinavų, mat mes, kaip ir skandinavai, ypatingą dėmesį skiriame kokybei ir prekinei išvaizdai, apsvarstome kainą“, – sako P. Dambrauskas.

Anot jo, Lietuvos gyventojai linkę rinktis sveikus ir ekologiškus vaisius bei daržoves. Tad kartu su augančia ekologiškų prekių paklausa, didėja ir jų pasiūla. Veganizmas, žaliavalgystė – dar viena tendencija, į kurią prekybos tinklai negali nereaguoti.

Valgo daugiau žalumynų

Lietuvių mėgstamiausių daržovių ir vaisių sąrašas išlieka pastovus. Tiesa, yra ir naujų tendencijų. „Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi „Iceberg‘“salotas, mini špinatus, gražgarstes, salotų mišinius. Žmonės ne visada turi laiko maisto ruošimui, todėl kaip greitą ir sveiką sprendimą renkasi žalumynus. Taip pat populiarėja „Kumato“ pomidorai – jie pasižymi netradiciniu skoniu, spalva, dydžiu.

Salotos / „Fotolia“ nuotr.

Artimiausiu metu Lietuvos pirkėjų krepšelis neturėtų smarkiau keistis. Tačiau populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas lems, kad žmonių krepšeliuose vis dažniau matysim žalumynus“, – teigia P. Dambrauskas.

Kertuočiai ir basovijos lietuvių nesužavėjo

Ruduo Lietuvoje – vietinio daržovių ir vaisių derliaus nuėmimo laikas. Todėl pirkėjai šių produktų rečiau ieško lentynose. Tačiau artėjant šventėms, šis periodas baigiasi ir žmonės vėl susidomi vaisiais.

Avokadai, žaliosios citrinos, mangai – kažkada buvę egzotika, šie vaisiai dabar randami beveik visose parduotuvėse. Tačiau ne visiems vaisiams pavyksta iškovoti lietuvių pripažinimą. P. Dambrauskas pasakoja, kad pirkėjams pasiūlytos Lotynų ir Pietų Amerikoje augančios basovijos bei kertuočiai, lietuvių nesužavėjo.

Vieniems – įvairovė, kitiems – greitas apsipirkimas

Nors Lietuvoje atsargiai žiūrima į naujoves, tačiau tuo pat metu mėgstama rinktis. „Žmonės itin vertina platų prekių asortimentą. Galimybė išsirinkti konkretų specifinės rūšies vaisių ar daržovę, užtikrina malonesnę ir sklandesnę apsipirkimo patirtį. Kiekviena vaisiaus ar daržovės rūšis turi savą skonį ir aromatą, kurie gaminamiems patiekalams suteikia išskirtinumą“, – teigia P. Dambrauskas.

Salotos / „Fotolia“ nuotr.

Tačiau, pasak jo, kartais reikia ir visai priešingų dalykų – dalis pirkėjų nori apsipirkti greitai, todėl nėra linkę ilgai svarstyti ir rinktis. Būtent į juos orientuojamas mažesnių, arčiau namų esančių parduotuvių asortimentas.

Kampanija „Penki per dieną“

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tai daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.

Kampanija „Penki per dieną“ – tai pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.

Salotos / „Fotolia“ nuotr.