Koks jūsų poros tipas?
Nors ir atrodo, kad jūsų pora unikali ir nepakartojama, tačiau pasitikrinkite: gal ji labai panaši į vieną iš šešių dažniausiai pasitaikančių porų tipų? Ir kokie tada jūsų poros pliusai ir minusai?
Psichologų nuomone, mes nesąmoningai renkamės tam tikro tipo partnerį remdamiesi vaikystės patirtimi: nes tada kaip kempinė sugerdavome į save taisykles ir normas, priimtas mūsų tėvų šeimoje. Tėvų elgesys ir visa aplinka paliko gilius pėdsakus. Užaugusi dukra su savo išrinktuoju dažnai bendrauja „mamos stiliumi“, bet jos partneris į tai gali reaguoti visiškai kitaip nei tėtis.
Psichoterapeutas Avi Shmuelis teigia, kad dar labiau mus veikia ne tėvų elgesys tarpusavyje, o jų santykis su mumis. Ar mūsų vaikiški poreikiai būdavo patenkinti? Ar mums netrūko meilės ir šilumos? Visa tai ilgai veiks gyvenimą. Tad jeigu suprasime, koks mūsų vaidmuo poroje, bus lengviau suvokti, ko partneris tikisi iš mūsų.
Net jei dabar jūsų santykių situacija neatrodo optimistiška, nepamirškite, kad žmonės linkę keistis ir koreguoti savo elgesį, mokytis vieni iš kitų. „Įsivaizduokite santykius kaip sceną, kurioje partneriai šoka ypatingą savo šokį: dirbdami su poromis, mes stengiamės jiems padėti suprasti, koks tai šokis ir apie ką jis byloja“, – sako psichoterapeutas.
Taigi – populiariausi porų tipai:
Dvyniai
Atrodo, kad jų viskas vienoda – pažiūros, hobis, net drabužiai dažnai būna suderinti. „Jie vertina kitą kaip savo atspindį, – sako santykių specialistė Susan Quilliam. – Tai būdinga poroms, kurios tik ką pradėjo bendrą gyvenimą, arba partneriams, kurie jaučiasi nesaugūs, nes praeityje yra išgyvenę sudėtingus romanus ir kentėję dėl nelaimingos jų pabaigos.“
Dažniausiai tokią porą vadina geriausių draugų sąjunga, jie gerai jaučiasi tik būdami dviese. Ir taip susikoncentravę vienas į kitą, kad jiems neberūpi draugai, kai kuriais atvejais netgi jų vaikams tenka gerokai mažiau dėmesio. Poros intymus gyvenimas ne visada sklandus, nes tokioje poroje trūksta skirtumų, kurie įžiebia aistrą.
Auka ir kaulytojas
Vienas iš poros nuolat persekioja kitą, reikalauja iš jo nesibaigiančio dėmesio ir meilės įrodymų. „Neretai jie apsikeičia vaidmenimis, – aiškina Susan Quilliam. – Tai atsitinka tarsi savaime, nebyliu susitarimu, kai tik vienas kuris pajunta, kad kitam nusibodo žaidimas. Beje, kiekvienas nė už ką nepripažins, kad jį žaidžia. Jei jie niekada nesusiprotės, kad pateko į užburtą ratą, tai taip ir neištrūks iš žaidimo spąstų ir nesugebės kurti sveikų tarpusavio santykių.“
Žvaigždė ir jos gerbėjas
Tokie partneriai įsivaizduoja tik juodą ir baltą pasaulį bei save jame. Taigi, vienas jų „atstovauja“ baltai spalvai – tarsi įkūnija grožį ir gėrį, viskas, ką jis ar ji daro, verta ovacijų. O kitas nuoširdžiai juo žavisi.
Abu partneriai gali būti pakankamai sėkmingi, tačiau vienas vaidins gerbėjo vaidmenį, kad pakeltų kito savivertę. Na o „žvaigždė“ gali irgi įsitraukti į vaidinimą ir elgtis su kitu kaip su tarnu, leisti sau daug – kad ir užmegzti intymius santykius su kažkuo kitu ir per daug to neslėpti, nes juk „žvaigždei“ viskas galima. Santykiuose, kai vienas beatodairiškai žavisi kitu, o pats lieka šešėlyje, trūksta erdvės abiejų partnerių augimui.
Šuo ir katė
Tokie žmonės nuolat barasi: tiek vienumoje, tiek viešumoje. „Jie gali nesidrovėdami rietis draugų akivaizdoje, bet jeigu paklaustumėte, kodėl nesiskiria, jei taip nekenčia vienas kito, jie abu staiga nutiltų ir vienu balsu sušuktų: „Tu ką??? Išprotėjai!“ Avi Shmuelis paaiškina, kad jiems tiesiog patinka bartis, taikytis (po to seka audringas seksas) ir vėl bartis. Tačiau jei vienas kuris užmegs santykius su kitu žmogumi ar kaip kitaip nuvils partnerio pasitikėjimą, santykiai virs pragaru ir tikru karu; net nusprendus skirtis skyrybos bus itin skausmingos.
Tėvas ir vaikas
Kuris nors vienas mėgsta pajuokauti, kad turi, pavyzdžiui, tris vaikus, nes vienas jų – vyras (ar žmona). „Tėvas“ mėgsta auklėti partnerį-vaiką, laiko jį nepakankamai subrendusiu ir atsakingu. Tipiškas pavyzdys: pora ruošiasi kur nors eiti ir „tėvas“ ar „mama“ patikrina, ar „vaikas“ apsirengė taip, kaip jam norisi, ar jis nesušals.
Toks santykių tipas išsivysto po to, kai šeimoje atsiranda vaikų ar vienas iš partnerių rimtai suserga, o gal praranda darbą – taigi, tampa pažeidžiamas. Na o kartais tokie santykiai tampa poros norma vos susipažinus. „Tėvui“ ar „mamai“ rūpinimasis kitu tampa gyvenimo tikslu, o „vaikas“ gali trokšti globos, nes nėra labai savimi pasitikintis. Arba priešingai – jis gali būti aukštą postą užimantis asmuo, norintis namie nusimesti atsakomybės naštą.
Jei tai tenkina abu partnerius – puiku, bet kartais „vaikas“ ima jaustis taip, lyg jį ta globa ima dusinti, tuo labiau kad „tėvas“ ar „mama“ ne tik rūpinasi, bet ir nori kontroliuoti.
Suaugę žmonės
Tai dviejų susiformavusių asmenybių konstruktyvūs santykiai. Jų negąsdina caharakterio skirtumai, jie nelinkę konfliktuoti dėl smulkmenų. Jie supratingi ir pasiruošę vienas kitam padėti. Gali pasirodyti, kad tai – idealūs santykiai, bet neskubėkime su išvadomis. Kartais tokiems žmonėms trūksta stiprių emocijų, spontaniškumo, jų gyvenime nebelikę iššūkių.
Yra teorija, kad santuokoje mums reikia patirti išbandymų, kurie mus apvalo, leidžia augti ir tobulėti. Jei niekada nesusidursime su tamsiąja savo puse, mūsų santykiams trūks juos kurstančios ugnies.