Romantiškus nuotykius patyrusi Kotryna Kirdeikytė: „Kelionės – daugiau nei pamatyti naujus vaizdus, tai – pokyčiai viduje“

Pagal iš anksto apgalvotą planą Kotryna su draugais po pietus keliavo automobiliu. „Laiką leidome aktyviai ir turiningai. Savo namų darbus atlikome dar prieš išvykstant, tad žinojome, kur, ką ir kada pamatyti. Mano draugas šiuose kraštuose lankėsi ne pirmą kartą. Jis padėjo besirenkant, kurias vietas aplankyti.“ – apie išankstinius planus pasakojo Kotryna.

Iš lėto, su italams būdingu atsipūtimu K. Kirdeikytė stengėsi apžiūrėti kiekvieną vietovę ir išbandyti kuo daugiau naujovių. „Miestai ir miesteliai labai skirtingi, todėl atmintis juos aiškiai sudėliojo atsiminimuose.“ – neslėpė moteris.

Iš visų aplankytų vietų K. Kirdeikytei labiausiai įsiminė mažytis baltas Locorotondo miestelis ir pietuose esantis Santa Maria di Leuca, žavintis nuostabiais paplūdimiais, senais uostais, vienuolynu ant kalvų ir tiek mažai varginančios komercijos.

Bičiuliai keliavo ne sezono metu. Turistų jie beveik nesutiko. Apsistojo italų apartamentuose, kur ką tik kaimynų išskalbtais drabužiais kvepia siauros gatvelės ir viena su kita, būdamos skirtinguose balkonuose, kalbasi namų šeimininkės.

Dienos metu, nuo 11 iki 15 valandos, keliautojai ilsėdavosi. Alinantis karštis – prastas palydovas. Tik temperatūrai nukritus jie tęsdavo kelionę.

„Karščiausiu paros metu verta rasti užsiėmimą vėsioje terasoje, maudynėmis tarp uolų, kur pavėsis, slėptis po skrybėle ir ramiai ilsėtis apsikabinus nuo šalčio rasotą vandens stiklinę.“

„Kartais gerdami rytinę kavą stebėdavome mažus laivelius, išskubančius iš seno uosto sužvejoti laimikio vietiniam restoranėliui. Italų pagrindines frazes ėmėme greitai suprasti ir jei kažką sakydavome ne taip, išmokdavome dar daugiau naujų žodžių, kurie greit įsimindavo.

Kelionės priklauso nuo žmonių, su kuo tu. Man pasisekė, galėjau išjungti savo variklį ir pasidžiaugti kitų organizaciniais gebėjimais. Pusseserė Austėja ir britas jos draugas Luke –profesionalūs fotografai, ar gali būti kas geriau kelionėje, kai nereikia žaisti mobiliuoju telefonu?“ – su šypsena prisiminimais dalijosi stilistė.

Kotrynos draugas Šarūnas atidžiai planavo kiekvieną jų žingsnį, tad mylimai moteriai beliko atsipalaiduoti ir viską fotografuoti atmintimi bei jausti širdimi.

Apsilankius Puglia regione, kompaniją sužavėjo maistas. „Kokybiški švieži vietiniai produktai ir natūralūs skoniai. Mes keliavome pomidorų ir trešnių sezonu. Kai netrūksta saulės, negali trūkti ir skonio! Jūros gėrybės, daug žuvies. Valgymas Puglia pats savaime rimta tradicijos dalis.

Norintiems picos, ją rasti pavyks, kaip gi kitaip, bet čia populiaresnė puccia. Tai sumuštinis pagamintas iš picos tešlos, įdarytas įvairiomis daržovėmis, mėsa , sūriu – einu ir valgau variantas.

Taip pat įsiminė orecchiette – maži ausyčių formos naminiai makaronai, verčiant pažodžiui iš italų kalbos „mažos ausytės", pateikiami su kvapniuoju pesto padažu, šviežiais pomidorais, ricotta sūriu. Jų forma tokia patogi padažui susigerti į vidų.

Jei norėsit rasti picą – rasit ją ir čia, nors jos nėra šio krašto patiekalas.“

Kotrynos patarimas keliaujantiems po pietų Italiją – patogi avalynė ir mažai daiktų. Moteris prisipažino, kad tokiuose kraštuose drabužiai iš kuo plonesnės medžiagos tikrai gelbėja.

„Kelionės – tai daugiau nei pamatyti naujus vaizdus, tai pokyčiai tavo viduje, tai laikinos ir gilios įdėjos apie tai, kaip gyveni ir nori gyventi.“