Kristina Radžiukynaitė-KaYra apie santykius: „Šį etapą įvertinčiau dešimčia balų“

Trumpa dosjė

• GIMIMO DATA IR VIETA. 1992 m. rugsėjo 18 d., Vilnius.
• ZODIAKO ŽENKLAS. Mergelė.
• STATUSAS. Mano širdis užimta (šypsosi). 
• GERIAUSIAS DRAUGAS. Pirmiausia tai – šeima ir dar keli tikri draugai.
• SLAPYVARDIS. Pasirinkau žodį KaYra, nes patiko jo reikšmė. Išvertus iš hindų kalbos, reiškia „unikali“ ir „taiki“. 
• KARJEROS TRAMPLINAS. Išskirčiau TV serialą „Monikai reikia meilės“, nes žmonės pažino mane kaip aktorę, ne tik kaip atlikėją. 
• ĮSIMINTINAS ĮVYKIS. Artimojo sunki liga. Tai privertė pakeisti požiūrį ir suvokti, koks laikinas gyvenimas, kaip svarbu vertinti kiekvieną akimirką. 
• MĖGSTAMIAUSIA VIETA. Pajūris arba tėvų sodyba Dzūkijoje.
• SILPNYBĖ. Drabužiai. Gavusi algą dažniausiai lekiu atnaujinti garderobo. Žinau, kad tai negerai, netausoju gamtos, bet sunku tą demoną nugalėti, nes man tai savotiška terapija.
• SPALVA. Garderobe vyrauja neutralios: pilka, juoda, balta, džinsinė. O apskritai man gražiausia geltona, ją vadinu kristiniška spalva.
• APRANGA. Pamėgau stilingus, laisvus rūbus, neišryškinančius figūros. Mylimiausi – platūs džinsai, trumpa palaidinė ir sportiniai bateliai. 
• RYTINIS RITUALAS. Mėgstu rytais atsikelti valanda anksčiau, kad galėčiau pasivartyti lovoje ir lėtai, be streso išsibudinti gurkšnojant kavą bei skaitant naujienas.
• MĖGSTAMAS REŽISIERIUS. Quentinas Tarantino. Patinka visi jo sukurti filmai. 
• KNYGA. Patinka poezija, psichologinė literatūra, o poilsiui – lengvi moteriški klasikiniai romanai. Pati brangiausia knyga – „Mažasis princas“.
• DIDŽIAUSIA BAIMĖ. Turbūt viena didžiausių mano keistenybių – paniškai bijau pykinimo. Ironiškiausia yra tai, kad turiu jūrligę.

Prieš kurį laiką pristatytame vaizdo klipe jus lydi keturkojis kompanionas. Mylite šunis?

Myliu visus gyvūnus. Reguliariai lankausi įvairiose jų prieglaudose, pavedžioju šuniukus, mes pabendraujame, pažaidžiame. Neseniai Iš Vilniaus „Lesės“ prieglaudos paimtas šuo Maksas nusifilmavo ir mano penktajame vaizdo klipe „A very sad song“.

Ji apie tai, kad ir man kartais būna liūdna, bet liūdesį irgi galima prisijaukinti. Kai liūdna, dažnai norisi nuo to jausmo bėgti, tad klipui pasirinkau kelionę, o kelionėje automobiliu man norėjosi turėti keturkojį kompanioną, nes liūdėti dviese visada smagiau! Kartu pasiunčiau paslėptą žinutę, kad kiekvienas galime padėti spręsti benamių gyvūnų problemą, kad visi jie laukia savo šeimininkų ir meilės.

Ar tiesa, kad gimusieji po Mergelės ženklu yra tvarkos maniakai ir perfekcionistai? 

Nors nesu pedantiška visose srityse, turiu mergeliškų „tarakonų“ (juokiasi). Tvarka man svarbu. Pavyzdžiui, namuose net rankšluostukai turi būti išdėlioti preciziškai it viešbutyje. Tvarkydamasi neaplenkiu nė vieno kampelio.

Perfekcionizmas reiškiasi ir darbe, ir santykių srityje. Jeigu ką pradedu, siekiu, kad būtų maksimaliai gerai. Deja, ne visada pavyksta. Dėl didelių lūkesčių, norų dažnai tenka nusivilti. O nusivylus vėl reikia viską bandyti iš naujo, bet niekada nenuleidžiu rankų.

Esate aktorė, atlikėja – apdovanota ne vienu talentu. Kuris kelias jums arčiau širdies?

Labai sunku išskirti. Tai tas pats, kas paklausti tėčio ar mamos, kurį vaiką labiau myli. Abi sritis laikau savo esybe, galimybe save išreikšti. Kai buvau 6-erių, pradėjau lankyti chorą, dainavau ansamblyje. Dėl aktorystės – tai tėvai nuo mažens juokaudavo, kad esu aktorė iš prigimties, nes mėgdavau vaidinti visokius epizodus, būti dėmesio centre. 

Svarstydama, kur studijuoti, visai netyčia atradau tokią specialybę kaip muzikinis teatras. Kai pamačiau, kad kursą renka aktoriai Eglė Gabrėnaitė ir Ramūnas Cicėnas, svarstymų nebeliko. Čia jau antrame kurse mane pastebėjo režisierius ir pakvietė vaidinti miuzikle. Tikiu, kad talentas yra dovana iš aukščiau, duotybė, todėl ją stengiuosi maksimaliai išnaudoti. Vis dėlto 99 proc. sėkmės lemia darbas, o talentas – tik 1 procentą. 

Seriale „Monikai reikia meilės“ vaidinate pagrindinės herojės geriausią draugę Silvą. Ar judvi turite panašumų?

Jų yra, bet nedaug. Trečiajame sezone jaučiuosi visiškai save įveikusi, todėl nekyla sunkumų vaidinti priešingybę. Tačiau kaskart reikia ir norisi paieškoti kitokių savo personažo spalvų. Pagalvoti, kaip kokioje situacijoje pasielgtų mano herojė Silva, kartais pridaranti tokių nesąmonių, kad net dėl jos gėda pasidaro (šypsosi).

Ji – labai drąsi, koketiška, mėgstanti vyrų dėmesį, pinigus ir manipuliuoti žmonėmis. Taip pat naivoka, bet giliai viduje yra geros širdies. Ir aš turiu savo ragus bei nagus, išmokau apsiginti, pakovoti už save. Vis dėlto dažniausiai ir realiame gyvenime nugali mano gera dūšia. Aš irgi mėgstu žmonių dėmesį. Ne, ne vyrų. Niekada gyvenime nesu žengusi pirmo žingsnio santykių link. O štai mano herojė čia ribų nejaučia. Priešingai nei Silva, aš nesureikšminu materialių dalykų. Man nesvarbu, kokia kieno automobilio markė ar koks išmanusis telefonas. 

Ar gatvėje žmonės jus labiau atpažįsta kaip aktorę, ar kaip dainininkę?

Labai įvairiai. Esu pripratusi ir atsisuku, kai mane šaukia visais trimis vardais – KaYra, Kristina ir Silva (juokiasi). Jaunimas, vaikai labai tapatina mane su serialo heroje. Būna, prieina ir klausia: „Ar tu ir toliau liksi su Vycka?“ Tenka atsakyti, kad aš ne Silva ir realybėje esu su kitas žmogus. Nenorėčiau būti tapatinama, bet, kita vertus, tai rodo, kad žmonėms patinka šis serialas, jie juo gyvena, yra įsijautę. Ir tai, kas jame vyksta, priima už realų gyvenimą. Aš prie to niekaip nepriprantu ir tai mane kartais išmuša iš vėžių.

Kuo naujasis serialo „Monikai reikia meilės“ sezonas skiriasi nuo ankstesnių?

Jis kitoks – moteriškesnis, gaivesnis. Buvo filmuojama vasarą, tad vyrauja visai kitokios spalvos, nuotaikos. Anksčiau filmavimai daugiau vykdavo žiemą. Teko ir spaudžiant šaltukui su aukštakulniais filmavimo aikštelėje pastoviniuoti, ir arkliu jodinėti, nors labai bijojau, ir išbandyti įvairių procedūrų – net kraujo perpylimą. Adrenalino gauname sočiai.

O kai buvau susilaužiusi kojos pirštą, scenaristas turėjo pakoreguoti scenarijų, neva mano herojė traumą patyrė. Viską šiame seriale patiriame savo kailiu, viskas tikra. Na, išskyrus tai, kad negeriame tikro šampano (juokiasi). Kaskadininkų ir dublerių neturime. Už tai ir myliu savo profesiją: ji priverčia išmėginti tai, kam galbūt niekada nesiryžtum, nes pati gyvenime esu gana atsargi ir vengiu ekstremalių dalykų. 

Kas jums svarbiausia kuriant santykius?

Gerumas, atvirumas, pasitikėjimas. Labai svarbu, kad šalia būtų bendramintis, kad turėtum apie ką su juo kalbėtis, bendrų taškų. Kad būtų toks žmogus, kuris tave palaikytų sunkią minutę ir suprastų tavo profesiją. Būna dienų, kai jaučiuosi visai palūžusi, liūdna, nusivylusi. Gera, kai kažkas apkabina ir be žodžių pasidaro lengviau. Manau, jau esu sutikusi tokį žmogų. Kai moteris yra nešiojama ant rankų, vertinama, ji žydi, gali skleisti meilę, pozityvumą visam pasauliui. 

Ar lieka laiko sau, pomėgiams?

Didžiausias mano pomėgis – mano profesija ir kūryba. Laisvu metu su malonumu sėdu prie pianino ar pasiimu gitarą, kuriu dainas. Na, o jei kalbėtume apie kitas veiklas, turiu daug aistrų. Išskirčiau šokius, atrastus partnerio Justo Girdvainio dėka, su juo šokau prieš pusmetį projekte „Šok su žvaigžde“. Šokėjams teko nežmoniškas krūvis, trūko laiko, bet buvo įdomu. Su Justu šokame ir toliau, einame į salę, kuriame šokius tiesiog dėl savęs.

Laikas, praleistas su šeima, draugais, gyvūnų prieglaudoje, man irgi yra pats smagiausias. Tiesa, norėčiau gyvūnus labiau matyti laisvėje, o ne narvuose. Be galo myliu gamtą, joje pasikraunu geros energijos.

Gal esate apdovanota ir kulinariniais gebėjimais?

Maisto gaminimą irgi priskirčiau prie pomėgių. Gaminu nebūtinai kasdien, bet man patinka paruošti kažką įmantresnio, eksperimentuoti virtuvėje. Mėgstu azijietišką maistą, išbandyti įvairius troškinius, įdomesnius desertus. Tiesa, didelis iššūkis man buvo pagaminti cepelinus pagal močiutės receptą. Anksčiau atrodė, kad tai – misija neįmanoma, bet, pasirodo, klydau. Gal cepelinai išėjo ir ne visai tokie, kaip močiutės, bet pavyko neblogai, buvo galima valgyti (juokiasi).

Esate sveiko gyvenimo būdo šalininkė?

Nesu nei užkietėjusi sveikuolė, nei apsileidėlė šiuo klausimu. Būna, leidžiu sau papiktnaudžiauti ir saldumynais, ir riebesniais, nelabai sveikais patiekalais. Nesu kraštutinumų žmogus ir labai savęs neriboju. Visko reikia ir galima po truputį. Nesu ir sporto klubų gerbėja. Negaliu bėgti takeliu, žiūrėdama į sieną ar pro langą. Ir iš esmės nesu sporto mėgėja. Aš mieliau renkuosi šokius, jogą, badmintoną ar kitokį aktyvų laisvalaikį, kuris man atrodo prasmingas.

Per pandemiją neteko daryti pauzės, darbai nesustojo?

Pirmasis karantinas man buvo didelis smūgis, kaip ir daugeliui, visomis prasmėmis. Labiausiai trūko gyvo bendravimo ir koncertų. Per antrąjį karantiną man išties pasisekė, netrūko veiklos. Teko būti projekto „Lietuvos balsas“ reportere ir tuo pačiu metu dalyvauti šokių projekte... Tad turėjau ir pajamų, ir darbų. Tiesą sakant, kartais vos spėdavau suktis.

Keliais balais iš dešimties įvertintumėte dabartinį gyvenimo etapą?

Kodėl gi ne 10?! Nors visada viskas gali būti dar geriau, šiuo metu viskas ir yra gerai. Nereikia, kaip sakoma, varyti Dievo į medį. Tikrai įvertinčiau šį etapą dešimčia balų. Esu laiminga. Turiu daug norų, sukasi mintys apie naują vaizdo klipą.

Pagrindiniai planai susiję su serialu „Monikai reikia meilės“ ir muzikine kūryba. Esu laiminga, nes darau tai, kas patinka. Džiaugiuosi, kad turiu pakankamai aistros gyventi. Ir tikrai neketinu sustoti.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.